rima žurnalas

Filmavimas "Mamyčių klubui"

Vakar mūsų kieme vyko filmavimas laidai "Mamyčių klubas". Pasakojome apie nešiokles. Labai džiaugiuosi, kad yra aktyvių mamų, kurios drąsiai prieš kameras gali papasakoti kodėl jos renkasi nešioti vaikus. Turėjome daug daug gražių nešioklių ir pilną kiemą vaikučių.

Po visų mano nesklandžių, nerišlių ir neesminių kalbų apie tai, kaip gerai vaikus nešioti, Eglė pakalbino visas buvusias mamas. Kiek girdėjau, atsakymai buvo puikūs :)

Nepaisant nešioklių gausos, vaikai vis tiek leido laiką ant rankų :)

Ieva kine

Prieš savaitę ir vieną dieną man paskambino Ugnė ir paklausė, ar galėtų Ievutė suvaidinti vaidmenį filmuojant filmą. Tai jau antras filmavimosi pasiūlymas šią vasarą. Prieš pora savaičių filmuotis siūlė Linui, tik reikėjo keltis labai anksti, 7 val. ryto jau reikėjo būti Sereikiškių parke. Todėl Linas nusprendė, kad nesifilmuos, nes neišsimiegos, jei kelsis taip anksti.

Ieva sutiko filmuotis. Pirma darbo dalis buvo fotografuotis su katinėliu. Mažyčiu katinėliu, kurį mergaitės, dalyvaujančios Kino dirbtuvių stovykloje, atsivežė iš Gyvūnų prieglaudos. Mielas mažas katinėlis, kuris smagiai žaidė su laidu, fotografavosi ir galiausiai užmigo ant Ievutės rankų. Jeigu neturėtume savo katino, būtume pasiėmę šį namo.

Vaikai mėgdžioja suaugusius

Kai pasiėmiau Yamo nešioklę, Linas labai užsimanė panešioti joje Adomėlį, mano lėlę-naujagimį. Natūralu, kad ir kiti vaikai užsidegė vaikų nešiojimo idėja.

Ievutė su Linu - šeima. Tėtis Linas nešasi vaikutį Yamo nešioklėje, mama Ieva - slinge. Dar vienas vaikas sėdi vežimėlyje.

 

 

 

 

 

 

 

Po pietų miegelio atsibudęs Justas prisijungia prie nešiotojų, dabar Ievutė susirado savo mei tai, o Justui perdavė slingą.

 

 

 

 

 

 

Kelionė į kalnus. Pirma diena

Keli prisiminimai iš pirmos kelionės dienos :)

Į viršų pakilom ne daug, maždaug tiek, kiek reikia užkopti nuo Nemuno kranto iki miško prie Alytaus.

Lipti į viršų reikia daugiau jėgos, leistis žemyn reikia daugiau atsargumo.

Orai be galo mieli ir permainingi. Visą laiką tai švietė saulė, tai grumeno griaustinis, o galiausiai lietus pasipylė kaip iš kibiro, nepadėjo nė apsiaustai nuo lietaus, peršlapome kiaurai.

Tarpekilis paliko įspūdį. Taip pat ir tai, kaip sutvarkyti takeliai ir pasirūpinta saugumu.

Vanduo kalnų upelyje gali būti labai šaltas, o kojos batuose gali taip įkaisti, kad upelio šaltį pajusi tik perbridus į kitą krantą :)

Būtina stebėti ženklus, žyminčius kelią. Kitaip teks grįžti atgal.

Pertraukėlės pailsėti trumpos, nėr kada įsijausti į maudynes :)

Bitutės aviliuose ten gyvena tankiai.

Vaikų nešiojimas meno ir istorijos eigoje

Šiandien gavau laiškelį nuo būsimos mamos Jūratės:

"Sveiki. Lankėme Besilaukiančiųjų mokyklėlę. Labai patiko Jūsų vesta pamokėlę apie vaikų nešiojmą. Siunčiu Jums rusiškų adresų, man patiko šie puslapiai. Tikiuosi, patiks ir Jums. Galėsite pasiūlyti ir kitoms mamytėms. Laimingai ;)

Taigi, dalinuosi su jumis.

Kelionė į kalnus. I dalis

Liepos pradžioje mes keliavome į kalnus. Ne labai toli, tik į žemuosius Tatrus Slovakijoje. Kalnuose buvome su ateitininkų (ar jiems prijaučiančių) šeimų grupe, su puikia kraštą pažįstančia vadove ir turtinga bei turininga programa. Tačiau apie tai vėliau. Pirmiausia apie pačią kelionę. O kelionę mes turėjome ištverti vieni, nes kiekviena šeima važiavo atskirai su savo mašinomis (na, kai kas galėjo važiuoti viena mašina, bet mūsų ekipažas pilnas :) ), todėl iki Habovkos, kaimelio, kuriame praleidome savaitę, reikėjo nusigauti savo jėgomis. Google kelionės laiką įvertino 13 val. Gal mes važiavom ilgiau, sunku pasakyti, nematavau laiko, bet tai reiškė, kad vaikus reikės išlaikyti mašinoje ne trumpiau kaip 13 val. sėdinčius. Taigi, dar prieš kelionę sukau galvą, kaip čia pasiruošti, kad tos trylika valandų būtų smagios ir neprailgtų (o kartais 1.5 val kelionė iki Alytaus atrodo neįmanoma).

Neišnešiotukų nešiojimas

Prieš kelias dienas mama Simona parašė laiškelį klausdama ar galima ir kame galima nešioti neišnešiotukus vaikučius. Ji ir Tomas  susilaukė dvynukų vaikelių gerokai anksčiau to laiko, kai jiems yra saugu gyventi ne pas mamą, o dabar vaikučiai jau paaugo tiek, kad mama ir tėtis prisiminė nešiokles :) Esu įdėjusi kelis straipsnelius savo svetainėje apie neišnešiotukus: Kengūros priežiūros metodas: dar kartą apie jo svarbą ir taip pat Neišnešioti naujagimiai ir kengūros priežiūros metodas, o taip pat Kengūros priežiūros metodas.

Suomiškas slingas

Pagaliau ir man per 5 metus vieną kartą nusišypsojo laimė. Padėvėtų drabužių parduotuvėje radau pirkti SLINGĄ! Vos nenugriuvau pamačiusi, kad ta miela oranžinė medžiaga (nuo to laiko kai laukiausi Justo man ir jam vis dar nepraeina oranžinės spalvos manija) yra firminis slingas su plastikiniais žiedais. Ir dar su pagalvėle ant peties ir paminkštintais pakraščiais. Nusipirkau. Net nežinau kodėl. Gal todėl, kad tai mano pirmas slingas rastas skuduryne už 6 litus :) Slingas yra suomiškos firmos Mollavauva.

Apie miltus ir Dangyros uogienės pyragą

Kad jau pasiteisinau dėl virtuvinio hobio, tai toliau ta linkme paršysiu. Šį kartą apie miltus :)

Feminizmas, žindymas ir gimdymo namai

Feminizmas.... Pats žodis skamba gražiai. Labai viliojančiai. Jeigu jis neneštų dabartinės prasmės, aš norėčiau būti feministe. Juk būti moterimi, savimi, yra natūralu ir kartu įdomu. Kokios yra moterys? Kaip ir kuo jos gyvena? Ypač būnant paaugle, ieškant savęs identifikacijos šis žodis skamba labai viliojančiai.

Tačiau pasigilinus į turinį, slypintį už šio žodžio, ypač istorijos eigoje, feminizmas man nepasirodo patrauklus. Taip, feministės iškovojo moterų pripažinimą lygiai tokiomis pat vertingomis būtybėmis, kaip ir vyrai. Iškovojo teisę balsuoti. Tai puiku. Tačiau taip pat iškovojo teisę į abortus, į mišinukus, kad nebūtų vaiko vergėmis ir netgi į privalomus gimdymus ligoninėse atiduodant savo unikalų moterišką sugebėjimą pagimdyti vaiką į... vyrų gydytojų rankas (kartais į kitų moterų rankas).

Surinktas turinys