Keliaujančio slingo seserija

Mama Rita apie vaikjuostę

Apie nešiokles išgirdau neštukių kursuose, iš pradžių į jas žiūrėjau skeptiškai. Gimus dukrelei, nusprendžiau pabandyti, nes gyvenam name, todėl darbų netrūksta - gėlytes palaistyt, 5 pomidorus nuravėt ir pan., o mažutė labai mėgo būti ant rankų. Vaikjuostę gavome, kai
Evelinai buvo pustrečio mėnesio. Maniau kils problemų bandant ją užsirišti, bet klydau - išėjo iš pirmo karto. Labiausiai mums vaikjuostė padėjo, kai užeidavo pilvuko diegliai. Mažutė prisiglausdavo ir nurimdavo. Puikios artumo akimirkos :) Vaikjuostę įvardinčiau, kaip:
a) "laisvų rankų įrangą" nudirbti buities darbus
b) vežimėlio pavaduotoją
c) priemonė nuo pilvo diegliukų
Ačiū už galimybę išbandyti vaikjuostę:)

Mama Austėja apie Mei tai

Mes gyvename kaime, kur šaligatviai neegzistuoja, o jei ir yra jų užuomazga tai labai apgailėtina. Dėl to dukrytei gimus greitai įsigijom vaikjuostę, nes vežimu net iki parduotuvės lengvai nenuriedėsi, o ką jau kalbėt apie tris laiptus vedančius į ją. Dukrytei iškart patiko, o ir man tie šeši kilogramai nepasirodė sunkūs. Vyras labai skeptiškai žiūrėjo, sakė ji tikrai iškris. Dėl to nusprendžiau, kad reikia išbandyti mei tai, gal jam atrodys saugesnė. Ir ištikrųju. Kasdien eidavom pasiimt tėtės iš darbo, o jis jau namo pats parnešdavo dukrytę, sakė, kad labai patogu ir netgi gali prisirišti pats. (Nes vaikjuostę visada jam turiu užrišti aš), o mes kasdien važiuodavom į Zarasus mankštintis, tai visur imdavom ir mei tai.

Mama Gintarė apie Patapum

Prieš užsisakydama Patapum jau buvau išbandžiusi nemažai nešioklių. Iki šešių mėnesių mano mažoji visai nenorėjo būti nešiojama atsukta veidu į mane, todėl nuolat ją nešiojau atsuktą į išorę. Šeštą mėnesį ji pamėgo būti atsukta į mane, tačiau labai nemėgo nešioklių, kurios uždengdavo jos veidą, pečius, nes negalėjo laisvai judėti, daug matyti. Būtent todėl nešioklė Patapum mums buvo gera išeitis. Ji uždengė kūdikio kūną iki pažastų ir mažoji galėjo visur dairytis, laisvai judinti rankas. Kitas šios nešioklės privalumas tas, kad praktiškai visas svoris tenka klubams, o ne nugarai ar pečiams. Tai man buvo labai svarbu, nes didėjant vaikelio svoriui, nešiojant kitose nešynėse man skaudėdavo nugarą, tempdavo pečius. Ant klubų nešant vaiką svoris tarsi kažkur pranyksta, taip stipriai nesijaučia, galima daug ilgiau nešioti. Beje, nešioklę galima labai greitai užsidėti ir nusiimti, kas taip pat labai reikalinga. Gaila tik, kad  nešioklė nesuteikia galimybės nešioti vaiką ant šono. <--break->

Mama Dovilė apie slingą

Dar prieš gimstant mažajai Mildutei buvau skaičiusi apie nešynes ir dar tada man pasirodė, kad jos labai puikus tėvelių pagalbininkas. Išbandžiusi galiu tai tik patvirtinti. Šios programos dėka išbandžiau slingą, o iš kitų tėvelių pigiau pavyko įsigyti Baby-bjorn nešynę, tad pasidalinsiu įspūdžiais apie abi.

Iš pradžių bijojau net bandyti slingą, nes maniau, kad teks pavargti, kol išmoksiu naudotis. Tačiau viskas žymiai paprasčiau. Užteko vienąkart perskaityti instrukciją. Be to, siūti mokančios mamytės gali visai nesunkiai jį pasisiūdinti pačios. Vienintelis trūkumas palyginus su Baby-bjorn nešyne tas, kad su slingu jaučiausi pakankamai nedrąsiai - bijojau, kad vaikiukas iškris, tad nuolat jį prilaikydavau viena ranka. Bet manau, kad ilgiau panešiojusi labiau pasitikėčiau slingu.

Tuo tarpu Baby-bjorn nešynė man jau patį pirmąjį kartą pasirodė visiškai saugi. Tiesa, dar vienas slingo privalumas - kelios vaikučio nešiojimo pozicijos, kas neįmanoma su kita mano išbandyta nešyne.

Mama Rasa apie vaikjuostę

Siuntinuko laukiau su nekantrumu – gavusi iš karto puoliau bandyti. Vyras skeptiškai pažiūrėjo į tą medžiagos gabalą, kad vienam žmogui neįmanoma tokį užsirišt J, bet aš jam įrodžiau, kad tai žymiai paprasčiau nei bet koks „kengūriukas“. Ir netgi pats sėkmingai išbandė šitą daiktą J. Klasikinį rišimo būdą įveikiau lengvai, kadangi jau buvau prisižiūrėjusi internete nemažai video

Mama Rasa apie slingą

Labai ačiū už galimybę išbandyti slingą. Kadangi mūsų dukrytė gana nerami dėl bėdų su pilvuku ir dienomis beveik nemiega, kilo mintis išbandyti nešioklę, nes nešioti dukrytę tenka labai daug. Nors patraukliausiai atrodė nešioklės Mei tai ir Bondolino, pagal amžių (dukrytei 1 mėnuo) jai labiau turėjo tikti slingas, todėl išbandėme būtent jį.

Mama Rita apie Bondolino

Nešioklę išbandėme, tačiau dukrytei joje nelabai patiko būti, kadangi visad nori būti nešiojama veiduku nuo manęs ar tėčio, kad galėtų viską matyti, bandyti paliesti, pačiupti. Įdėta į Bondolino nešioklę nuolat bandydavo apsisukti. Ši nešioklė būtų mums pravertusi pirmaisiais mėnesiais kai kamavo pilvelio diegliukai ir dukrytė geriausiai jausdavosi miegodama man ant krūtinės. Bet kokiu atveju dėkojame už galimybę išbandyti nešioklę, dabar ieškosime tokios, kad vaikutis būtų nešiojamas atsuktas į priekį.

Mama Laima apie vaikjuostę

Nuoširdžiai dėkoju už suteiktą galimybę išbandyti vaikjuostę. Ne viena pažįstama mama gyrė vaikuostes, todėl rūpėjo išbandyti patiems, nes norėjosi laisvų rankų, o tuo pačiu nenuskriausti mažylio. Deja mums nepavyko su ja susidraugauti, gal tiesiog sutapo toks laikotarpis. Sūneliui buvo apie 2.5 mėnesio, tuo metu per karščius jis buvo itin irzlus, net ir ant rankų jam vis būdavo negerai. Pirma nelengva užduotis - tinkamai susirišti. Tai nebuvo lengva. O tada bandžiau "įsodinti" savo keliautoją ir panešioti. Lengviausia man buvo susirišti tokia poza, kad mažylis būtų vertikaliai į mamą. Bet sūneliui nepatiko, jis vis verkė, jam norėjosi būtinai tik veidu nuo mamos. Prisipažinsiu, man pritrūko kantrybės ir pabandėm vos keletą kartų, gal vėliau būčiau juos vieną prie kito "prijaukinus", bet greit pasidaviau. Gal dar atrasim kitą mums tinkamą nešiojimo būdą. Bet kokiu atveju esu Jums labai dėkinga.

Mama Aistė apie slingą

Dy sukako trys savaitės, kai jis nusprendė, kad gyvenimas nei gražus, nei mielas. Mėginome jo liūdesį įveikti nešiodami, sūpuodami, linguodami. Rankos svyro, nuotaikos bjuro. Galų gale ėmiau ieškoti nešioklės, bet visos sukonstruotas nešiokles parduodančios mamos tvirtino - lyg sutarę - kad tokiam mažam pipirui tarp tų diržų patogu nebus. Kol nelaikys galvos, bus vaikis ten sugriuvęs, - sakė jos. Ir siūlė rinktis vaikjuostę ar slingą su žiedais. Gerai, kad aptikau Slingo seseriją: kas dar būtų leidęs taip ilgai eksperimentuoti su nešiokle?!

Mama Kristina apie vaikjuostę

Apie vaikų nešykles domėjausi dar besilaukdama sūnelio – idėja kuo daugiau
nešioti vaiką, man atrodo graži. Kai mažylis gimė, iš pažįstamų gavau slingą su paminkštinimais, tačiau man nesisekė ten įsidėti vaikučio, jis visiškai nemėgo būti gulimoje padėtyje. Tačiau nešyklė man atrodė reikalinga, nes pradžioje mažiukas dienomis beveik nemiegodavo, reikėdavo visada būti šalia. Be to, norint kur nors eiti, vežimėlyje paguldytas mažylis taip verkia, kad man net širdį skauda, tad jį išimu ir keliaujam taip – vienoje rankoje vaikas, kita stumiu vežimėlį. Svajojau apie vaikjuostę, bet nebuvau tikra ar vaikutis norės ir ten būti, nes yra gana irzlus, nemėgsta suvaržymų, tad apsidžiaugiau jog keliaujančio slingo seserija sudaro galimybę ją išbandyti neperkant. Sulaukusi vaikjuostės, paprašiau nešyklių mokytojos, kad pamokytų ją užsirišti ir ėmiausi pratinti. Ėjosi lėtai, kartais užsirišimo procesas būdavo ilgesnis nei panaudojimas. Mažylis ilgiausiai išbūdavo penkias minutes,
bet ir tai man atrodė laimėjimas. Tačiau buvo dienų, kai jis visai nenorėjo būti dedamas į nešyklę, verkė.

Surinktas turinys