Mano kūdikis nemėgsta nešioklės!

Nenori būti nešioklėjePriežastys, kodėl kūdikis gali būti nepatenkintas nešyklėje:

Spaudžia ir jaučiamas diskomfortas. Yra kūdikių, kurie net ir jausdami nedidelį diskomfortą, bet nešiojami labai neprotestuos. Tuo tarpu kiti nenurims tol, kol jiems nebus patogu. Prisirišę kūdikį įkvėpkite ir pajauskite, ar galite kvėpuoti nejausdami suvaržymo? Jei jums veržia, verš ir mažyliui. Taip pat verta pasitikrinti, kad nespaustų medžiaga ties kojelėmis. Čia turėtų būti storas ir minkštas medžiagos sluoksnis, prilaikantis keliukus taisyklingoje padėtyje, tačiau neprispaudžiantis ir neveržiantis.

Nešyklė per laisva, neužtikrina prilaikymo. Kūdikis gali jaustis nesaugus, jeigu nešyklė jo neprilaiko pakankamai tvirtai. Smukimo, slydimo jausmas gali kelti nerimą ir kartu verksmą, kaip komunikacijos būdą. Apkabinkite mažylį ir priglauskite prie savęs tarytum laikytumėte tik ant rankų. Jeigu medžiaga atsipalaiduoja, tuomet reikia ją priveržti tvirčiau.

Spaudžiamas pakaušis. Nešyklė turi prilaikyti kūdikio galvelę tol, kol jis pats jos nelaiko – dažniausiai iki trijų mėnesių. Jeigu nešyklė spaudžia kūdikio galvelę ir neleidžia jai atsilošti atgal tiek, kiek norėtųsi, kūdikis gali būti nepatenkintas. Nes vargu ar kam patinka, kai galvos judesiai apriboti, o vos pamėginęs kiek atlošti galvelę susiduri su kliūtimi? Galvelės prilaikymui kai kūdikis nemiega pakanka storesnio medžiagos sluoksnio ties kūdikio kaklu. Kai kūdikis užmiega, galima užskleisti daugiau medžiagos ant pakaušio, jeigu galvelė pasukta į šoną ir nosis bei burna yra neuždengtos.

Gulima padėtis. Nedaugelis kūdikių mėgsta šią padėtį, kurioje, daugelio močiučių įsitikinimu, turėtų būti nešiojami ant rankų. Nešyklėje ši padėtis yra nerekomenduojama, nes didėja rizika, kad galvelė bus prispausta prie krūtinės ir bus apsunkintas kvėpavimas. Vertikali padėtis nešyklėje gali padėti mažyliui ir jaustis geriau ir kvėpuoti lengviau.

Nepatogi kojų ar rankų padėtis. Kartais reikia nedaug pakeitimų, kad būti nešyklėje būtų patogiau. Prisirišus kūdikį svarbu pasitikrinti, ar jam yra patogu – visam kūneliui, o taip pat pataisyti kojeles ir rankeles. Kojelės turi būti sulenktos per keliukus ir nuo keliukų leistis tiesiai žemyn. Taip pat kojos prie mamos kūno turėtų liestis vidiniais šlaunų ir blauzdų paviršiais. Rankelių padėtį dažniausiai pasirenka patys mažyliai, bet jeigu žinote, kad kūdikiui patinka turėti rankelę prie veiduko, o abi rankos liko nuleistos prie šonų, padėkite išsikrapštyti vieną ar abi rankeles, kad būtų „vietoje“. Kartais kūdikiams reikia iškišti vieną rankelę iš nešyklės, kad jaustųsi patogiai ir nesuvaržyti.

Padidintas raumenų tonusas. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių gali būti sunku naudotis ergonomiškomis nešyklėmis. Padidinto raumenų tonuso kūdikiai būna įsitempę, kojytes linkę laikyti ištiestas, nenori lenkti per kelius ir klubus, taip pat nugarytės labai dažnai taip pat būna tiesios kaip stygos, kai buvimas ergonomiškoje nešyklėje reikalauja atsipalaidavusio nugaros linkio. Tokius kūdikius beveik neįmanoma nešioti slinguose, kiek lengviau nešioti vaikjuostėse, iš bėdos įmanoma nešioti mei tai ir kitose sukonstruotose nešyklėse. Geriausiai jie jaučiasi „kengūrose“, kuriose gali kabėti per tarpkojį tiesiomis kojomis ir nugaromis, kaip jiems įprasta. Kadangi padidintas raumenų tonusas nėra normalus, reiktų ieškoti pagalbos padedančios kūdikiui atpalaiduoti raumenų įtempimą.

Kitos kūno problemos. Gimdymo traumos, įvairūs kūno raumenų ir kaulų asimetriškumai, viena mėgiama gulėjimo ar nešiojimo padėtis kalba apie tai, kad kūdikio kūne vyksta procesai, kurie trukdo ne tik nešiojimui, greičiausiai jie kelia ir kitus nepatogumus – skausmą, kai kurių kūno vietų tirpimus, sunkumus koordinuoti judesius valgant ar žaidžiant. Tokie požymiai taip pat rodytų, jog kūdikiui reikia pagalbos.

Didelis jautrumas. Temperamentas kaip įgimtų savybių rinkinys taip pat gali turėti įtakos kūdikio elgesiui. Kūdikis, kuris nereiškia savo emocijų intensyviai, gali būti palaikytas puikiai nešiojamu kūdikiu, nors gal jam kur nors ir nepatogu. O intensyviai reiškiantis emocijas gali užrpotestuoti vos tik jam atrodo, kad kažkas yra negerai. Jeigu kūdikis į įvairius pokyčius reaguoja intensyviai, gali būti, kad tai yra temperamento savybė. Kita jo savybė – adaptacija – nulemia kaip greitai kūdikis adaptuojasi prie pokyčių. Jeigu adaptacija yra lengva, įprasti būti nešiojamam bus lengviau. Jeigu adaptacija yra lėta, gali atrodyti, kad niekada taip ir nepripras prie nešyklės.

Kas galėtų padėti?

Kūdikio stebėjimas. Kaip kūdikis mėgsta būti ant rankų, kokia padėtis yra labiausiai jam priimtina? Ar kūdikis riečiasi atgal? Yra įsitempęs? Net paguldžius galvelė yra atlošta atgal? Ant rankų nešiojamas vertikaliai kūdikis remiasi rankelėmis į mamos krūtinę ir stumiasi atgal? Mėgsta būti nešiojamas ant rankų veidu į priekį? O jeigu kojeles sulenkiate į sėdėjimo padėtį? Jeigu išgauti taisyklingą padėtį sunku rankose, bus sunku nešioti ir nešioklėje. Kartais tėvai tikisi ir juos gydytojai guodžia, kad tokius sunkumus kūdikis išaugs. Tačiau suaugę žmonės liudija, kad net ir pradėjus vaikščioti, sunkumai niekur nedingsta tol, kol negaunama tinkama pagalba. Ir jie būtų norėję tokią pagalbą gauti anksčiau.

Mokymasis be kūdikio. Jeigu kūdikis sunkiai ištveria nešioklės rišimo procesą dėl to, kad mama neįgudus, mama galėtų rišimo įgūdžius tobulintis su lėle, meškinu pgalvėle ar pan., kol bent jau pagrindai taps aiškūs ir atliekami bent jau pusiau automatiškai. Taip pat gali pravesti įgudusios draugės pagalba, ji galėtų greitai pririšti kūdikį mamai, o mama galėtų įvertinti, ar kūdikio nepasitenkinimą kelia pats rišimo procesas, ar buvimas nešioklėje.

Kiti būdai:

  • Grynas oras ir pasivaikščiojimas. Kai kuriems kūdikiams praverčia išėjimas į lauką, į kitą, vėsesnę patalpą ir pasivaiščiojimo metu besikeičiantys vaizdai.
  • Muzika ir šokis. Kai kuriuos kūdikius nešyklėje nuramina muzika ir šokio žingsnelis.
  • Kamuolys ar supamoji kėdė. Dalis kūdikių nurimsta supami ant kamuolio aukštyn žemyn arba supamoje kėdėje.

 

Mama ir kūdikis, kuriems nesigauna naudotis nešykle nėra nevykėliai. Tiesiog kol kas sunku susikalbėti ir suprasti nepasitenkinimo priežastis. Neretai jautrių kūdikių mamos supranta, kad jie yra ypatingai jautrūs tik tada, kai mažyliai perkopia į antruosius ar trečiuosius gyvenimo metus ir gali paprašyti nukirpti drabužių etiketes ar atsisako vilktis tegul ir pačius švelniausius vilnonius drabužėlius. Kai kurios priežastys, trukdančios nešiojimui, laikui bėgant gali spręstis, pvz., mažėti tonuso įtempimas, o kai kurios gali išlikti ar paaštrėti. Tai, kad mama pažįsta savo kūdikį ir supranta, kur jis jaučiasi gerai ir kada jis nenori būti ten, kur yra, rodo mamos didelį jautrumą kūdikiui ir jo pažinimą, o saugiam prieraišumui tai yra daug svarbiau už nešiojimą nešyklėje, kad ir kaip patogu tai būtų mamai ir kad ir kaip idėjiškai tai būtų teisinga.

Rima Kurtinaitienė, vaikų nešiojimo mokytoja