GeraMama.lt

Susitikimuose kalbėsimės apie tai, kaip galima užsitikrinti sėkmingą žindymo pradžią, o gera pradžia - pusė darbo :) Taip pat aptarsime šeimos gyvenimo, susijusio su naujagimio gimimu, pokyčius, ko galima tikėtis, nes lūkesčiai, jeigu gyvenimas jų neatitinka, dažnai mums pakiša koją.

Grupės vyksta šioms dienoms: 

Pramoginių šokių pamokų metu išmoksite Lotynų Amerikos ir Klasikinių šokių pagrindų,o vaikutis, siūbuodamas kartu su Jumis susipažins su muzika ir judesiu.

Pirmiausia, dar kartą nuoširdžiai dėkojam už tai, kad prisidedat prie nešiojimo džiaugsmo skleidimo. Esu tikra, kad jei mamos (ir tėčiai) bus drąsesnės ir atviresnės nešiojimui, bus laimingesnės ir jos, ir jų vaikučiai. 

Apie nešiokles pirmą kartą išgirdom per paskaitą besilaukiančių šeimų mokyklėlėje. Ir netrukus po to, kai gimė dukrytė, supratom, kad be nešioklės neišsiversim: mažylė buvo tikra kengūriukė. Veik visą būdravimo laiką būdavo ant rankų, vežimėlyje gulėdavo tik jei ten paguldydavom jau miegančią, užmigdavo irgi tik nešiojama. Tuomet nešioklių seminare (prieraišiosios tėvystės centre) išsirinkom trikotažinę vaikjuostę Hoppendiz ir sėkmingai iki šiol ją naudojam. Tarsi akmuo nuo pečių nusirito, kai dukrytė ramiai užmigdavo vos įdėta į nešioklę, atsilaisvino rankos, drąsiai išsiruošdavom į kiemą, nebijodami, kad mažylė nubus ir pravirks. Visgi vaikjuostė tinka iki vaikutis sveria 10kg, todėl jau žvalgomės kitos nešioklės - dėl to ir nusprendėm išmėginti Patapum.

Nori nenori, Patapum vertinom lygindami ją su turima trikotažine vaikjuoste. Patapum privalumai:

Trumpai papasakosiu, kaip mums su dukryte sekėsi naudotis juo. Labai daug tikėjausi iš slingo, nes mažylė mėgsta būti ant rankų ir prisiglaudusi prie manęs ar tėčio. Tačiau slinge jai nepatiko. Maniau, kad gal pirmieji kartai nebuvo idealūs, nes patys nemokėjome tinkamai jos įdėti. Tačiau ir tolimesni bandymai buvo panašūs: kelias minutes (matyt, susidomėjusi, kur mes čia ją kišame :) mažylė pabūdavo slinge, bet po to pradėdavo rangytis ir verkti.

Ačiū už galimybę pasibandyti!

Ačiū už galimybę išbandyti nešioklę „Bondolino“. Nešioklės bandymo metu mūsų dukrytei buvo 5,5 mėn. Kadangi gyvename name be lifto, o dukrytės vežimėlis labai sunkus, mums aktualiausia buvo galimybė panaudoti nešioklę trumpoms kelionėms iki parduotuvės ar neilgiems pasivaikščiojimams. Kadangi nešioklę bandėme gruodžio mėnesį, nebuvau tikra, ar bus įmanoma užsirišti ją ant palto ir įtalpinti į ją dukrytę su kombinezonu. Todėl nudžiugau, kai tai pavyko padaryti be jokio vargo. Su nešiokle keliavome į parduotuvę, stebėjome kalėdinę pasaką miesto centre, pirkome Kalėdų eglutę. Dukrytė nešama dažniausiai užsnūsdavo.  Kadangi nešioklę užsirišdavome namie, nežinau, ar būtų patogu prireikus užsirišti ją lauke, nes segantis juosmens diržą, nešioklės petnešos gulėdavo ant grindų, todėl drėgnu oru, ko gero, būtų sunkiau (bet manau, įmanoma) užsirišti ją lauke neišpurvinus.

Laba diena, visų pirma norėčiau padėkoti slingo seserijai už galimybę pasinaudoti slingais. Išties nuostabi ir unikali galimybė išbandyti, nes, kaip ir visi jauni tėveliai, prisiperkame aibes reikalingų ir nelabai dalykų :).

Taigi apie slingus.

Mes su savo karalaite bandėme net du slingus: su paminkštinimais ir paprastą. Paminkštintas slingas man patiko labiau, kažkaip saugiau paguldyti vaikiuko galvytę. Tuo tarpu naudojant paprastą slingą atrodė, kad kraštas įsirėš į galvytę. Slingas mums buvo reikalingas maitinimui/migdymui, nes mano mergytė įprato maitintis nešiojama/siūbuojama. Taigi su paminkštintu slingu dienos metu visai pavykdavo apsieiti. Patogu būdavo, nes rankos laisvos, bet nugara kažkiek kentėjo. Tačiau vakare mano mergytė būdavo irzlesnė, dažniau reikėdavo nešiojant keisti padėtį ar pusę maitinimui, todėl slingas nepasiteisino, nespėdavome jo padėties kaitalioti, paprasčiau buvo tiesiog rankose perkelti iš vieno šono į kitą.  Taip pat slinge visą dieną nešiot neturėjau jėgų, nes nugara jau paskaudus :).

Mes su dukrele išbandėme dvi nešiokles. Tai buvo Mei Tai ir Patapum nešioklės. Labai nudžiugino Mei Tai nešioklės užsirišimo paprastumas, nes kažkodėl buvau susidariusi įspūdį, jog ją labai sunku užsidėti. Dukrelei pradžioj nelabai patiko joje būti, matyt jautėsi suvaržyta. Bet po kelių dienų ji tiek priprato prie nešioklės, kad joje netgi užmigdavo ir būdavo lengva ją atsirišus paguldyti vaikelį į lovytę. Galbūt ji buvo kiek aukštoka mum, bet manau, jog yra visokių variantų ir galima išsirinkti pagal save. Taip pat labai patiko, jog visa nešioklė yra medžiaginė, taigi vaikučiui yra minkšta ir maloni.

Vėliau gavome Patapum nešioklę, kurią buvau nusižiūrėjusi kaip pačią tinkamiausią mums. Bet kažkaip man nelabai su ja sekėsi elgtis. Kol viską susisegdavau ir susireguliuodavau vaikeliui atsibosdavo, o ypač nepatiko, jog ją įkelinėdavau per viršų. Taigi gaila, bet tepanaudojom vos kelis kartus.

Labai miela, jog turėjome tokią galimybę išbandyti įvairias nešiokles ir tai padėjo mums apsispręsti. Visgi nusprendėme įsigyti Mei Tai tipo nešioklę. Sėkmės jums.

LR Seime kabo nuotrauka, kurioje užfiksuota tarpukario Lietuvoje, Alytuje, susirinkusi žmonių minia. Įstabesnis žiūrovas joje įžvelgs moterį - ant savęs ji neša vaiką, ne rankose, bet surištą skara (žr. nuotrauką dešinėje). Tokią pat moterį matome B. Buračo fotografijoje. Sakote, Lietuva - ne Afrika, to negali būti?..
Tačiau - kai vieni tėvai varžosi, kurie brangesnį ir daugiau priedų bei funkcijų brangesnį vežimą nupirko savo atžalėlei, toms atžalėlėms ramiai miegant čiulptukais užkištomis burnelėmis po plastiko gaubtais ir ekologiškos vilnos apklotėliais, kiti tėvai rišasi vaikus nešynėmis ir atvirais veidais keliauja tyrinėti pasaulio. Vis dėlto vaikus nešynėse nešiojantys tėvai dažnai sulaukia kritikos, kad eksperimentuoja su savo vaikais ir pratina juos būti nesavarankiškais. 

Šiandien su Linu žiūrėjome Hario Poterio pirmą dalį. Ir pačioje pradžioje Hagridas Harį atgabena pas Dursius motociklu, o Haris.... vaikmaišyje. Vaikmaišis matyt yra garsenybių nešyklė :D