GeraMama.lt

Vienoje auklių internetinėje svetainėje aptikau straipsnį apie medžiagines nešiokles. Nustebau pamačiusi kad auklės rašo apie nešiokles. Smalsumo vedama perskaičiau straipsnį. Ir labai nusivyliau. Tai pasirodė esąs ne straipsnis apie nešiokles, o niekuo nepagrįstas (nenurodyta nei teiginių šaltiniai, nei straipsnio autorius) gąsdinimas tariamais nešioklių trūkumais. Nusprendžiau parašyti komentarus „auklių“ teiginiams. Tačiau nenoriu daryti tai auklių svetainei reklamos ir nuorodos į originalų straipsnį nedėsiu. Gudrūs iterneto vartotojai sugebės jį rasti patys, o jeigu straipsnis bus pašalintas iš interneto svetainės, čia mes turėsime vaikų nešiojimo daromos žalos mitus ir jų paneigimą.

Mitas #1. Peršilimas. Labai šiltą dieną net per daug neprirengtas kūdikis nešynėje gali sukaisti - ypač dengiančioje kojas, pėdas, galvą arba pasiūtoje iš tokios storos medžiagos, kaip velvetas. Nuo tokio peršilimo kūdikis gali gauti net šilumos smūgį. Jeigu naudojate nešynę šiltu oru, labai šiltuose kambariuose, dažnai patikrinkite, ar kūdikis neprakaituoja ir ar jo kūnas neatrodo šiltesnis už jūsų. Jeigu jis atrodo sukaitęs, nuvilkite kai kuriuos drabužėlius arba visiškai ištraukite jį iš nešynės.
Pernelyg rūpestinga mama gali peršildyti vaiką bet kur – vežimėlyje, lovytėje, ar automobilio kėdutėje. Pastarojoje ypatingai sunku palaikyti reikiamą kūno temperatūrą vasarą karštoje mašinoje. Mama nešiodama vaiką medžiaginėje nešynėje turi pagalvoti, kad nešioklės medžiaga – jau vienas sluoksnis vaiko aprengime. Ar reikia antro? Be to tyrimais nustatyta, kad esant odos kontaktui mamos kūnas refleksiškai reaguoja į vaiko kūno temperatūrą: kai vaikui šalta mamos kūnas pakelia temperatūrą, kad jį sušildytų, jei vaikui karšta – mamos kūnas mažina temperatūrą.

Mitas #2. Įspūdžių stoka. Kūdikis, kuris visada nešiojamas veidu į krūtinę, neturi jam taip reikalingos galimybės matyti pasaulį. Pirmomis gyvenimo savaitėmis, kai kūdikiui svarbu tik patenkinti pagrindinius poreikius, tai nedidelė problema, bet vėliau jam būtina plėsti savo horizontus. Įsigykite apsukamą nešynę, kad kūdikis galėtų žvalgytis aplinkui, arba naudokite nešynę tik retsykiais - kūdikiui miegant, jį raminant ir kartu rankomis atliekant kitus darbus. Kitais atvejais naudokite sportinį vežimėlį arba kūdikių kėdutę.
Kūdikis nešiojams veidu į krūtinę turi puikias galimybes stebėti pasaulį iš suaugusio žmogaus lygmens, o suaugę žmonės linkę daugiau atkreipti dėmesį ir pakalbinti kūdikį, kurio veidukas čia pat, nei ieškoti jo vežimėlyje ar automobilinėje kėdutėje. Nešiojamas kūdikis, net jei yra atsuktas veidu į mamą, turi galimybę dairytis aplinkui ir matyti žymia daugiau pasaulio negu tas, kuris guli vežimėlyje ar autokėdutėje. Nešioti vaikų bet kokio tipo nešynėse veidu į priekį nerekomenduojama tiek dėl fiziologinių, tiek dėl psichologinių priežasčių. Kad vaikui buvimas nešynėje būtų saugus ir sveikas, nešynė turi užtikrinti „varliuko“ pozą – šiek tiek sulinkusį stuburą ir plačiai išskėstas bei pakeltas kojas. Jokia nešynė ilgam laikui tokios pozos užtikrinti negali. Nešiojamas veidu į priekį kūdikis tikrai patiria daug įspūdžių, tačiau neturi galimybės susirasti pažįstamą veidą ir užsitikrinti saugumą, kai kas nors sukelia nerimą, o taip pat neturi galimybės nusigręžti nuo įspūdžių šaltinio prie saugios mamos krūtinės ir atsiriboti nuo aplinkos ar užmigti. Kūdikį, kuriam jau rūpi aplinka, geriausia nešioti nešioklėje arba pusiau gulom, arba ant klubo. Viena mama man yra pasakojusi anekdotinę situaciją apie nešiojimą veidu į priekį. Ji su pusės metų sūneliu išėjo į lauką nešdamasi jį nešioklėje veidu į priekį. Po ilgo dviejų valandų pasivaikščiojimo grįžo namo tikėdama, kad vaikas jau bus ir įspūdžių gavęs, ir jos artumo pasitenkinęs ir galės viens pagulėti lovytėje. Tačiau kai ji vaikutį nusiėmė ir atsuko į save, jis labai nustebo ir tuo pačiu be galo apsidžiaugė pamatęs mamą ir ėmė energingai su ja bendrauti. Tikriausiai pasakojo jai savo įspūdžius apie pasivaikščiojimą, kuriame ji kažkodėl nedalyvavo ;)

Mitas #3. Per daug miego. Nešynėse nešiojami kūdikiai linkę daug miegoti - daugiau, negu reikia. Rezultatai būna ne patys geriausi. Pirma, užuot išsimiegoję lovytėje, jie įpranta snūduriuoti (penkiolika minučių, kol jūs nubėgate į parduotuvę, dvidešimt minučių, kol pavedžiojate šunį). Antra, jie gali taip gerai pailsėti dieną, kad nenorės miegoti naktį. Jeigu jūsų kūdikis užmiega, vos įdėtas į nešyklę, nedarykite to - nebent norite, kad jis nusnūstų ir ketinate jį nešioti visą laiką, kol miegos.
Nežinau nė vieno tyrimo, kuris patvirtintų teiginį, kad vaikai nešynėse miega per daug. Tačiau vaikus, kurie yra supainioję dieną su naktimi, specialistai rekomenduoja nešioti visą dieną būtent tam, kad vaikas išmoktų skirti dienos ir nakties miegą ir atpainiotų dienos režimą. Yra puikių nešioklių - slingų, kuriose galima labai lengvai pakeisti vaiko pozą iš statmenos į gulimą arba iš viso paguldyti užmigusį vaikelį į lovytę. Taip pat ir su kitomis medžiaginėmis nešioklėmis mamos gali išmokti paguldyti miegančius vaikus. Ir neabejotinai nešiojančios vaikus mamos turi ir privalumų – jeigu tenka išeiti visai dienai tvarkyti reikalų, mama gali nesijaudinti dėl to, kur vaikas miegos dienos miego. Jis tiesiog miegos nešioklėje prie jos kūno.

Mitas #4. Per daug kratymo. Kūdikio kaklas nėra pakankamai tvirtas, kad prilaikytų galvutę, kai mažylis labai kratomas. Nors šokinėjant laikyti kūdikį nešyklėje atrodo puikus būdas ir jums pasitreniruoti, ir jį pralinksminti, kratymas gali būti rizikingas. Todėl, eidama sportuoti, geriau sodinkite jį į sportinį vežimėlį - abiem bus patogiau.
Kūdikio kaklas iš tiesų nėra pakankamai tvirtas ir čia medžiaginės nešioklės turi didelį privalumą prieš kitokias nešiokles – jos suteikia kūdikio galvytei tinkamą atramą jau nuo gimimo. Vaikjuostėje galvytę galima papildomai prilaikyti medžiagos klostėmis. Galbūt šokinėti per virvutę ar kasdien bėgioti krosą su kūdikiu nešioklėje nėra labai sveika, tačiau mama gali kuo puikiausia atlikinėti daugelį mankštos pratimų su pastoviai didėjančiu papildomu svoriu.

Mitas #5. Ant nugaros dedamą nešyklę naudoti galima, kai kūdikis išmoksta sėdėti.

Ant nugaros galima nešioti jau naujagimį, tačiau reikia mokėti jį ten saugiai prisirišti.

Išmintinga auklė greitai įvertins nešioklės privalumus. Jei kūdikį mama nešiojo daug – nešioklė jam asocijuosis su saugia ir raminančia aplinka. Tam, kad užmegztų artimą ryšį su tokiu vaiku, suteiktų jam saugumo jausmą ar padėtų nusiraminti auklė gali pasinaudoti įprasta vaikui nešiokle.

Mitų paneigimas remiasi Dr. M. Blois knyga „The Babywearing“

Parengė Rima Kurtinaitienė