Sveiki,
Leiskite prisistatyti – esu Matas. Gimiau 2008 m. kovo 14 d. Noriu Jums papasakoti, kaip aš pirmą kartą pamačiau prie nuostabaus fontano augančias rožes.
Nuo pirmųjų dienų mudu su mamyte daug keliavome. Dažniausiai važiuodavome į parką pasivaikščioti ir .... liūdna, bet man tekdavo žiūrėti į žydrą dangų ir medžių viršūnes. Nesiginčysiu, vaizdas nuostabus, bet pabandykite jūs visą laiką tik tai tematyti... Juk aplinkui tiek įdomių dalykų, kurie juda, burzgia, barška, yra spalvingi ir nepakartojamų formų.
Ir štai vieną kartą išvažiavome ne su vežimu, o su laaaabai patogia nešiokle. Girdėjau mamą ją Patapum vadinančią. Oi, brolyčiai, kaip buvo puiku: pagaliau pamačiau burzgiančius automobilius, žaidžiančius vaikus, besišypsančias jų mamytes, bėgiojančius šunelius, čiulbančius paukštelius ir ŠOKANTĮ FONTANĄ, APSUPTĄ NUOSTABIAUSIŲ ROŽIŲ. Tada aš supratau, kas taip maloniai čiurlendavo ir svaiginančiai kvepėdavo.
Ilgai mudu su mamyte tą dieną vaikščiojome: man buvo gera glaustis prie jos ir girdėti jos širdelės plakimą bei kartu stebėti viską aplinkui. O ji šypsojosi ir džiūgavo kokį nuostabų atradimą padarė – kaip paprasta ir lengva keliauti, kai vaikiukas kabo sterblėje kaip mažas kengūriukas. Vėliau mes aplankėme daugybę įdomių vietų. Ir – pagaliau – aš galėjau žiūrėti ne vien į žydrą dangų ir medžių viršūnes... Kitą kartą jums papasakosiu, kaip mes braidžiojome po Baltijos jūrą, žiūrėjome į krantą skalaujančias bangas ir jose šokančius akmenėlius, papasakosiu, kaip keliavome kopomis ir miškais. Bet tą padarysiu kitą kartą, nes dabar manęs laukia įdomus nuotykis – matau, kaip mano mamyte rengiasi ir dedasi Patapum. Mes vėl keliausime susipažinti su šiuo nuostabiu pasauliu...
Mato pasakojimą užrašė mama Lina
Komentarai
Skelbti naują komentarą