GeraMama.lt

Džiaugiuosi, kad Seimo valdyba pritarė pasiūlymui surengti konferenciją žindymo klausimais. Daug kas stebisi, kodėl reikia rengti tokią konferenciją seime krizės metu ir dar švaistyti šitiek pinigų konferencijai surengti.
Iš tiesų, kodėl reikia kalbėti, mokyti, aiškinti, šviesti apie žindymą? Juk žindyti natūralu, savaime suprantama, tai daroma nuo neatmenamų laikų. Ar tai reiškia, kad žindyti nereikia mokytis, kad nereikia apie tai kalbėti, kad kiekviena, norinti žindyti, galės susirasti informacijos ir pagalbos, jei ji to norės?
Ar tikrai žindymas yra vien tik moters reikalas ir jei ji nemano, kad žindymas yra svarbus, tai taip ir yra?
Pamenu save, kai laukiausi pirmagimio, Lino. Žinoma, galvojau žindyti. Juk tai savaime suprantama. Bet visiškai lygiagrečiai, net nepastebėdama prieštaravimo, rūpinausi, kokių reikia buteliukų, kaip reikės juos sterilizuoti ir kaip gaminti mišinį. Taip pat savaime suprantama ir natūralu atrodė, kad vaiko auginimas negali apsieiti be buteliukų-žindukų-čiulptukų. Jeigu nebūčiau pakliuvusi į kursus, kuriuose buvo kalbama apie tai, kaip žindyti, manau, kad būčiau ir nuėjusi tuo buteliukų kelių natūraliai ir nesusimąstydama, nes tai mūsų visuomenėje atrodo savaime suprantama.
Taigi, žinios pakeitė mano požiūrį į žindymą, ir į buteliukus. Kuo toliau gilinausi, tuo labiau supratau, kad žinių aš ir šalia esančios mamos turi nedaug, medikai taip pat, o pasiskaityti ypač lietuviškai, praktiškai nėra ko. Daugybė mamų dėl žinių trūkumo nustoja žindyti. Dalis suklaidinamos. Daliai sutrukdoma įvairiomis praktikomis ligoninėse. Ir yra net tokių psichologų, kurie teigia, kad žindymas... yra nesvarbus arba net žalingas vaiko psichikai. Na, nežinau, man atrodo, kad su tų psichologų psichika yra ne viskas tvarkoje. Arba štai viena psichologė, viename iš gimdymo namuose dalinamų žurnalų teberašo, kad naujagimis turi išmokti palaukti, kol ateis laikas valgyti (tą laiką, aišku apsprendžia tėvai), o kita teigia, kad visą naktį išmiegantis naujagimis - tai laimingas tėvams pasitaikęs atvejis. Iš kokių šaltinių tos psichologės semiasi žinių? Tikriausiai iš tarybinių laikų vadovėlių (čia noriu pridurti, kad tarybiniai laikai nėra kažkokie ypatingi žindymo klausimu, tuo pat metu vakaruose buvo laikomasi tokių pačių rekomendacijų). Tai ar ne laikas atnaujinti žinias, mielos psichologės?
Ar reikia dabar, krizės metu, tokios konferencijos? Ar verta išleisti 15 tūkstančių litų? Aišku, vienareikšmiškai atsakyti į klausimą apie brangumą yra sunku. Mano manymu, pasikviesti kelis puikius specialistus jau kainuoja - jų kelionė, nakvynė, maitinimas, honoraras. O kokia iš to galėtų būti nauda? Nauda bus tokia, kokią pavyks išgauti. Galbūt bus priimta žindymo skatinimo politika. Kas iš to? Medikai turės daugiau mokytis apie žindymą. Ligoninės turės keisti savo praktikas - vaikai bus su mamomis, jokių mišinių, jokių jų reklamų. Tai reikš, kad vis daugiau jaunų šeimų sutaupys pinigus, kurių reikėtų jų atžaloms maitinti mišiniu. Per pirmąjį pusmetį tai gali sudaryti iki 2000 litų. Taip pat statistiškai žindomi vaikai yra sveikesni, o tai reiškia, kad ir tėvai sutaupys pinigų vaistams, ir valstybė sutaupys vaikų gydymo išlaidoms, tėvų biuleteniams apmokėti.
Ar tikrai brangu už 15 tūkst. litų stumtelėti mūsų sveikatos sistemą link kūdikių sveikatos užtikrinimo? Manau, kad ne.