GeraMama.lt

Feminizmas.... Pats žodis skamba gražiai. Labai viliojančiai. Jeigu jis neneštų dabartinės prasmės, aš norėčiau būti feministe. Juk būti moterimi, savimi, yra natūralu ir kartu įdomu. Kokios yra moterys? Kaip ir kuo jos gyvena? Ypač būnant paaugle, ieškant savęs identifikacijos šis žodis skamba labai viliojančiai.

Tačiau pasigilinus į turinį, slypintį už šio žodžio, ypač istorijos eigoje, feminizmas man nepasirodo patrauklus. Taip, feministės iškovojo moterų pripažinimą lygiai tokiomis pat vertingomis būtybėmis, kaip ir vyrai. Iškovojo teisę balsuoti. Tai puiku. Tačiau taip pat iškovojo teisę į abortus, į mišinukus, kad nebūtų vaiko vergėmis ir netgi į privalomus gimdymus ligoninėse atiduodant savo unikalų moterišką sugebėjimą pagimdyti vaiką į... vyrų gydytojų rankas (kartais į kitų moterų rankas).

Taip pat išsikovojo teisę laikyti šeimos gyvenimą nepakenčiamu kalėjimu moteriai. Man sunku suvokti - savo namus ir vaikus pavadinti kalėjimu... neapsiverstų liežuvis. Žinia, aš pati pasirinkau šeimos gyvenimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Aš pati nusprendžiau auginti vaikus namuose, nes negalėčiau jų patikėti niekam kitam pirmuosius gyvenimo metus. Galbūt moteriai, kuri buvo apgaule įviliota į santuokos ir vaikų gimdymo-auginimo pinkles toks gyvenimas iš tiesų gali atrodyti lyg kalėjimas... Bet kažkodėl taip galvoja netgi tos feministės, kurios neturi nei šeimos, nei vaikų. Šeima = kalėjimas atrodo yra feminizmo aksioma.

Per praėjusį savaigalį prarijau kelias knygas. Viena iš jų buvo Amy MacKay "Gimdymo namai". Istorija apie pribuvėjystę, gimdymus namuose ir ligoninėje, apie feminizmą. Labai įdomu tai, kad šioje knygoje pagrindinė veikėja iš feminizmo pasiima tai, kas geriausia - ji apgina moterų teisę pasirinkti kaip gimdyti vaiką. Teisę, kurios mes esame netekusios, dėl kurios esame paralyžuotos, kurią atiduodame gydytojams iš baimės dėl... įvairiausių priežasčių. O juk gimdymas - vienas iš nedaugelio dalykų, kuriuose gali atlikti tik moteris. Tai moters ypatingumas, o ne trūkumas. Kartais man atrodo, kad feministės visai nesiekia būti moterimis, jos kaip tik siekia būti vyrais...

Džiugina tai, kad šiais laikais ne visos feministės yra tokių pažiūrų, kokios vyravo prieš šimtą metų. Sako, feminizmas keičiasi. Galbūt. Kai užtikau internete šiuos marškinėlius, nustebau, pamačiusi, kad interneto nuorodoje jie įvardijami kaip "feministiniai marškinėliai" http://www.zazzle.co.uk/breastfeeding_mama_feminist_choice_tshirt-235106333103600873. Na, tokiu atveju aš esu perpusę feministė :) Mieganti kartu, žindanti, nešiojanti ir šiek tiek dirbanti berniuko mama.