GeraMama.lt

Prieš savaitę ir vieną dieną man paskambino Ugnė ir paklausė, ar galėtų Ievutė suvaidinti vaidmenį filmuojant filmą. Tai jau antras filmavimosi pasiūlymas šią vasarą. Prieš pora savaičių filmuotis siūlė Linui, tik reikėjo keltis labai anksti, 7 val. ryto jau reikėjo būti Sereikiškių parke. Todėl Linas nusprendė, kad nesifilmuos, nes neišsimiegos, jei kelsis taip anksti.

Ieva sutiko filmuotis. Pirma darbo dalis buvo fotografuotis su katinėliu. Mažyčiu katinėliu, kurį mergaitės, dalyvaujančios Kino dirbtuvių stovykloje, atsivežė iš Gyvūnų prieglaudos. Mielas mažas katinėlis, kuris smagiai žaidė su laidu, fotografavosi ir galiausiai užmigo ant Ievutės rankų. Jeigu neturėtume savo katino, būtume pasiėmę šį namo.

Ugnė man nupasakojo filmo turinį ir man iš tiesų buvo labai įdomu, kaip gi jie galvoja iš Ievutės išgauti tai, ką nori :) Juk vaikui nepasakysi, daryti taip, žiūrėk ten. O jei ir pasakysi, kiek jis sugebės padaryti...

Taigi, kitą dieną aš su Justu palydėjom Ievą filmuotis. Ieva įsivaizdavo, kad vaidinimas filme bus panašus į vaidinimą spektaklyje - bus žiūrovai, kuriems reikės vaidinti. Kaip atsiranda kinas, ji turi gana miglotą supratimą. Kaip tik prieš savaitę buvome kino teatre žiūrėti Trečiojo Ledynmečio, ir ji neramiai dairėsi aplink bei pasitikslino, kad visur aplinkui yra žmonės, o ne tas piktas dinozauras, kurio balsas girdisi tai vienam, tai kitam šone.

Kita vertus, pati istorija gana liūdna - filme vaidinama, kad katinėlis, su kuriuo Ieva fotografavosi, mirė ir mergaitė, kurią vaidina Ieva, nesusitaiko su tuo, o ieško būdų kaip išgydyti jį. Teko Ievą kelis kartus užtikrinti, kad tas katinėlis nemirė, kad mes čia tik taip įsivaizduojam, kad jis mirė.

Jaunieji aktoriai, režisierė ir operatoriai matėsi, kad iš pradžių nebuvo pasiruošę tam, kad su mažu vaiku dirbti reikės kiek kitaip, nei su bendraamžiais, bet po pirmos scenos filmavimo man pasirodė, kad jie suprato skirtumą. Kitų scenų filmavimo aš beveik nemačiau, nes filmavo su garsu, todėl mudu su Justu išėjome į kitą kambarį, o kai filmavo lauke, mudu vaikštinėjome po radio bangomis valdomų modelių parduotuvę :) Ieva buvo labai patenkinta, nors ir labai pavargo.

O rugpjūčio 2-ą dieną jau matėme rezultatą. Filmukas gavosi tikrai gražus, nors trumpokas, ir gana greitas. Ieva atliko savo vaidmenį puikiai :) Iš tiesų istorija buvo liūdna ir taip įtaigiai papasakota, kad man išspaudė ašarą (na, juk mano mergaitę rodė :) ), o Linas taip susigraudino, kad niekaip negalėjo nustoti verkti. Kai Ievos paklausiau ar jai ne liūdna, ji atsakė, kad ne, nes juk iš tiesų tas katinėlis nemirė ir jo ten nebuvo. O Linas net grįžęs namo dar vis graudinosi... Tokios mūsų patirtys kino mene :)