GeraMama.lt

Nešioklė – geriausia pagalbininkė nuo pirmųjų dienų

Vaikjuostės, slingai, mei tai – vis dažniau gatvėje galime sutikti mamas ir tėčius, besinaudojančius šiomis nešioklėmis. Mūsų visuomenėje, kurioje galime išgirsti patarimų tėvams „nenešiok, nes pripras“, tokios mamos ir tėčiai atrodo gana neįprastai, dažnai kyla klausimas ar vaikučiui būti taip nešamam sveika? Ar nepakenksime jo stuburo vystymuisi? O gal vaikui būti nešioklėje yra nepatogu? Vokiečių ortopedas daktaras J. Büschelberger, daugiau kaip prieš 40 metų ištyrė, kad sveikiausia kūdikio padėtis klubo sąnario vystymuisi nuo pat gimimo yra būti nešiojamam vertikaliai ant mamos klubo. Naujagimių, kūdikių ir vaikų nešiojimą tyrinėję kiti vokiečių mokslininkai, E. Kirkilionis, E. Fettweis, taip pat tvirtina, kad nešiojamas kūdikis auga sveikas.

Prieš medicinoje pradedant taikyti echoskopiją 20 amžiaus 8-ajame dešimtmetyje, keturi – penki iš 5000 vaikų, kurie pradėdavo mokytis vaikščioti, šlubuodavo, krypuodavo, eidavo taip vadinama ančiuko eisena. Dažniausiai jų viena šlaunis būdavo trumpesnė ir smarkiai iškrypdavo stuburas, dubuo. Toks vaikas būna nejudrus, greitai pavargsta, atsilieka nuo bendraamžių. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ortopedas dr. Adolf’as Lorenz’as buvo įsitikinęs, kad tai nėra įgimta negalė, o tik tarpinė būklė tarp negalės ir klubo sąnario išsivystymo. Šiuolaikinė medicina nustatė, kad šlaunies sutrumpėjimas ir stuburo iškrypimas nėra tarpinė būklė, bet visiškai individualios vystymosi stadijos – nuo nedidelių vystymosi sutrikimų iki ženkliai blogai susiformavusių klubų sąnarių. Dabar yra žinoma, kad klubo sąnario išnirimą sukelia ne pirmieji žingsniai, bet priešlaikinis, kartais priverstinis, klubo sąnarių ištiesimas po gimimo pirmaisiais gyvenimo metais.

Vokietijoje kūdikių klubų echoskopija pirmomis dienomis po gimimo yra privaloma. Ją atliekant siekiama anksti atpažinti, pradėti gydyti ir pašalinti taip vadinamą įgimtą klubo sąnario išnirimą ir jo pasekmes. Sveiko ir išnešioto naujagimio gūžduobė yra gili, joje tvirtai laikosi šlaunikaulio galvutė, kojai judant ji neišslysta. Jei klubo sąnarys nepakankamai išsivystęs, gimimo metu ir po jo kojoms judant šlaunikaulio galvutė iššoksta iš gūžduobės. Tada konstatuojamas įgimtas klubo sąnario išnirimas.

Nėštumo metu vaikučio kojos per klubo sąnarius yra sulenktos 90 laipsnių kampu, o nugara sulenkta. Tokia kojų padėtis iki nėštumo pabaigos vis labiau fiksuojama, kol gimsiančio vaikučio kojos yra visiškai sulenktos per klubų ir kelių sąnarius ir prispaustos prie krūtinės. Anksčiau buvo manoma, kad dėl šios padėties išnyra klubų sąnariai, tačiau šiandien žinome: tokia kojų padėtis yra ypatingai svarbi ir palankiausia gūžduobės vystymuisi!

Nuo gimimo prasideda kūdikio stuburo išsitiesimas ir stuburo linkių formavimasis, kuris baigiasi pirmaisiais gyvenimo metais. Pirmųjų metų eigoje susirietęs į kamuolėlį naujagimis pamažu ištiesia ir pakelia galvą, vėliau išmoksta laikyti tiesią nugarą, kol galiausiai metų pabaigoje išmoksta atsistoti ir eiti. Klubo sąnariams tenka ypatingas vaidmuo palaikant tiesų mažo žmogučio stuburą. Jei gūžduobė nėra pakankamai gili, šlaunikaulio galvutė gali lėtai pasislinkti į viršų ir visiškai išsinarinti. Todėl reikia daryti viską, kad po gimimo gūžduobės ir toliau stiprėtų ir gilėtų.

Vystymasis po gimimo

Lyginant kitų primatų ir žmogaus išsivystymą gimimo metu galima teigti, kad žmogaus vaikas gimsta fiziologiškai nebrandus. Didžioji naujagimio skeleto dalis susideda iš kremzlių. Sveikam klubo sąnarių vystymuisi palankiausia yra sulenkta kojų padėtis, kai kojos sulenkiamos per kelius ir klubus, kartais vadinama M raidės kojų padėtimi. Kad ši padėtis tikrai sveika klubo vystymuisi įrodo tautos, kuriose vaikai nešiojami medžiaginėse nešioklėse, glaudžiai pririšti prie mamos; ten klubo sąnario išnirimų praktiškai nebūna. Kai vaikai yra medžiaginėse nešioklėse, jų kojos būna sulenktos iki 90 ir daugiau laipsnių, stipriai išskėstos ir niekada nebūna ištiestos, kabančios žemyn. Tuomet raumenys per šlaunikaulio galvutę spaudžia centrinę gūžduobės dalį, tokiu būdu kremzlinėje sąnarių dalyje susidaro spaudimas, kuris skatina sveiką sąnario vystymąsi. Kai kūdikis išmoksta šliaužti, raumenys šliaužimo metu sukelia tokį patį spaudimą.

Kūdikiams, kurių klubo sąnariai neišsivystę, ypatingai svarbu nuolatos palaikyti kojas sulenktas, kartais tam naudojami specialūs įtvarai nuimami tik vystyklams pakeisti. Kitiems kūdikiams nebūtina fiksuoti tokios kojų padėties ilgam. Vis dėlto tėvai turėtų ieškoti optimalios kūdikio padėties ir vengti to, kas kenktų vaiko klubo sąnarių vystymuisi. Ypač blogai klubo sąnarių vystymąsi veikia anksčiau įprastas kietas tiesių kojų vystymas. Tuomet kojos yra ištiesiamos ir tai tik pablogina klubų sąnarių būklę.

Taip pat kenkia ir gulėjimas ant pilvo, kol kūdikis savarankiškai neapsiverčia (maždaug nuo penkių – šešių mėnesių). Naujagimio stuburas yra sulinkęs, tokia stuburo padėtis išstumia kūdikio dubenį šiek tiek į priekį ir užtikrina tinkamą klubo sąnario padėtį. Tuo tarpu bet koks naujagimio ar kūdikio stuburo priverstinis tiesinimas patraukia dubenį atgal ir klubo sąnario vystymuisi padėtis pasidaro nebe palanki. Tik tuomet, kai kūdikis pats išmoksta apsiversti, jo stuburas yra pakankamai išsitiesęs, kad tokia padėtis tampa nebekenksminga klubo sąnarių vystymuisi. Kiekvienas priešlaikinis kojų ištiesimas ir visa kita, kas trukdo natūraliam sulenkimui, yra nenaudinga, pvz. gipso įtvaras, sunkios antklodės ir pagalvės. Net gulėjimas ant šono gali kenkti, jei nėra pasirūpinta tuo, kad viršutinė koja būtų pakelta.

Į lovelę kūdikį reikia guldyti ant nugaros. Klubų ir kelių sąnariai turėtų būti lengvai sulenkti, po jais padedant sulankstytą antklodėlę ar pagalvėlę. Todėl šiltesni šliaužtinukai ar miegmaišis yra geriau nei stora antklodė, kuri savo svoriu prislegia vaiką.

Medžiaginės nešioklės yra idealios

Būtų idealu, jei vaikai kuo dažniau būtų nešiojami tinkamose nešioklėse. Naujagimio klubo sąnariai yra sukurti „jojimui“ ant mamos klubų. Mamos klubo linkiai užtikrina optimalų kūdikio šlaunikaulio kaklelio įsistatymą į gūžduobę. Vaikų nešiojimas turi daug tiek fiziologinių, tiek psichologinių privalumų. Medžiaginėse nešioklėse, parinkus tinkamą rišimo būdą, vaiką galima nešioti nuo gimimo vertikalioje pozicijoje. Naudojimosi instrukcijos iš pradžių gali atrodyti sudėtingai, gali net gąsdinti tačiau pasipraktikavus su lėle ar dideliu minkštu žaislu viskas eisis lengviau. Viskas, ko Jums reikia - pakankamai didelė medžiagos atraiža iš natūralios medvilnės. Medžiaga į abi puses turi būti elastinga – nei per daug, nei per mažai, dažniausiai naudojama minkšta žakardinio audimo medžiaga. Rišant medžiaginę nešioklę svarbu, kad ji prilaikytų vaiko šlaunis iki pat keliukų. Jei apatinį kraštą užlenksite po vaikučio užpakaliu, medžiaginė nešioklė bus pakankamai stabili. Ji turi prilaikyti vaiko nugarą, kuri net ir nešioklėje privalo išlikti švelniai sulinkusi, o patiems mažiausiems medžiaga dar turi prilaikyti ir galvą ties kaklu. Po kelių dienų kūdikiai išmoksta patys kontroliuoti savo galvas. Taip nešiojant svarbu užtikrinti, kad vaikučio kojos būtų praskėstos, o šlaunys pakeltos tiek, kad keliukai būtų bambos aukštyje – taip išlaikoma ideali padėtis klubo sąnario vystymuisi, taigi nešiojimas nekenkia kūdikio nugarai. Nešiojant kūdikį mamai ant krūtinės kojos praskečiamos kiek daugiau negu nešiojant ant klubo. Kai vaikai yra didesni, juos galima puikiai nešioti ant nugaros.

Parengta pagal:

1. Dr. Ewald Fettweis. „Auf Mamas Hüfte reiten“ www.orthinform.de

2. Regine A. Schön ir Maarit Silvén straipsnį „Natural Parenting ― Back to Basics in Infant Care“, spausdintą žurenale „Evolutionary Psychology“ 2007. 5(1): 102-183, www.epjournal.net

3. A. Vingras, V. Černiauskienė "Pirmieji treji gyvenimo metai“

Parengė Aistė Adomavičienė ir Rima Kurtinaitienė

Nuotraukoje  mama Dangyra su 2 mėn. Rūtele

Spausdinta 2009 m . rugpjūčio mėn. "Mamos žurnale"