GeraMama.lt

Šiais laikais, gimdymas yra tapęs dar viena medicinine procedūra kur tik užgimęs vaikelis patenka į specialistų rankas, kurie suteikia medicininę priežiūrą kūdikiui ir motinai atskirai. Dažnai naujagimiai atskiriami nuo mamų, kad būtų nuprausti, pasverti, išmatuoti ir kartais netgi pamaitinti. Tai didelis stresas mažyliui, kuris ilgus mėnesius buvo saugiai įsitaisęs mamos pilvelyje, žinojo jos kvapą, skleidžiamus garsus ir juto netiesioginį prisilietimą, o dabar yra už šios saugios aplinkos ribų, be pažįstamų kvapų, pojūčių ir garsų.

Priešlaikinis kūdikio atėjimas į pasaulį, arba kai vaikutis gimsta mažas ir silpnas, sukelia papildomų rūpesčių ir streso. Naujagimiams skirti intensyviosios terapijos inkubatoriai sukurti tiekti specializuotą, tiesioginį slaugymą triukšmingoje ir šviesioje, tačiau mažyliui visiškai svetimoje aplinkoje. Inkubatoriai su termostatais laiko kūdikius šiltai, juose juos lengva stebėti. Žmonės, supantys naujagimį, kalba svetimais jam balsais. Tokia aplinka ir tempas nepaprastai skiriasi nuo pojūčių gimdoje ir naujagimį šie dirgikliai veikia fiziškai. Naujagimio prisirišimas prie visko, kas saugu ir įprasta, iš esmės, yra nutraukiamas.

Ne visur pasaulyje pakanka techninių galimybių suteikti medicininę priežiūrą neišnešiotiems ir mažo svorio kūdikiams, trūksta ir sveikatos apsaugos darbuotojų. Dėl 1978 m. Kolumbijoje, Bogotos mieste padidėjusio sergamumo ir mirtingumo naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, daktaras Edgaras Rėjus (Edgar Rey) pristatė metodą slaugytojų ir išteklių trūkumui mažinti. Jis pasiūlė, kad neišnešiotų naujagimių mamos nešiotų savo kūdikius su savimi visas 24 valandas per parą. Jos netgi miegodavo pasirišusios mažylius po savo rūbais, lyg kengūros sterblėj. Jeigu mažyliui prireikdavo deguonies, jis būdavo tiekiamas per deguonies kaukę pritaisytą ant mamos krūtinės. Neišnešiotukų mirtingumo lygis greitai nukrito nuo 70 procentų iki „tik“ trisdešimties. Šis metodas vėliau tapo žinomas kaip “kengūros priežiūros” metodas.

Kengūros priežiūros metodas yra būdas, kuomet neišnešiotą naujagimį jo globėjas glaudžia prie savęs taip, kad būtų kuo daugiau odos kontakto. Buvo ištirta, kad artimas fizinis kontaktas su mama gali padėti stabilizuoti prieš laiką gimusio kūdikio širdies ritmą, temperatūrą ir kvėpavimą, nes tokiems kūdikiams neretai sunku koordinuoti kvėpavimą ir širdies ritmą patiems. Tyrėjai taip pat nustatė, kad motinos, naudojančios šį metodą dažniau turi galimybę kūdikius maitinti krūtimi, ir turi daugiau pieno. Be to, buvo nustatyta, kad prieš laiką gimę kūdikiai, kuriems taikomas kengūros metodas, ilgiau miega, priauga daugiau svorio, mažiau verkia, tampa judresni, ir anksčiau išrašomi iš ligoninės. Paskutinė apklausa parodė, kad 82 procentai visų kūdikių reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių Jungtinės Amerikos Valstijose šiandien praktikuoja kengūros priežiūros metodą.

Kengūros priežiūros metodo taikymas

Anksčiau kengūros priežiūros metodą taikydavo tik neišnešiotukams kurie gimdavo sverdami mažiau kaip 1500 gramų ir sugebėdavo patys kvėpuoti. Iš tikro, širdies - plaučių stebėjimas, oksimetrija, papildomas deguonies tiekimas ar nuolatinis kvėpavimo takų ventiliavimas, bei intraveninės infuzijos visai netrukdo kengūros priežiūros metodui taikyti. Mažyliai kuriems taikomas šis metodas yra mažiau linkę į apnėją ir bradikardiją.

Paprastai, taikant šį metodą, kūdikis paliekamas tik su sauskelnėmis ir pritvirtinamas audinio juosta prie mamos nuogos krūtinės tokiu būdu, kad mažylio ausytė priglustų prie mamos krūtinės ties širdimi. Motina dėvi marškinėlius arba ligoninės chalatą su atsagstomu priekiu. Audinys apvyniojamas aplink kūdikį ir jo užpakaliuką taip suformuojant išlinkimą.

Juosta netrukdo motinos krūtinei kvėpuojant kilnotis ir tokiu būdu stimuliuoti kūdikio kvėpavimą. Dėl uždaros erdvės, kuria kvėpuodami dalinasi motina ir kūdikis, mažylis gauna daugiau anglies dioksido, kuris taip pat skatina kvėpavimą. Ne tik motina, bet ir tėvas gali naudoti odos sąlyčio metodą.

Norint užtikrinti sėkmingą vėlesnį maitinimą krūtimi, efektyviausia taikyti kengūros priežiūros metodą po gimdymo praėjus nuo 30 minučių iki 2 valandų. Šis metodas gali būti taikomas visą parą arba trumpais periodais, palaipsniui ilginant juos, priklausomai nuo to kaip turintys sunkius sveikatos sutrikimus naujagimiai juos toleruoja. Jį taip pat galima pradėti taikyti kūdikiui tik gimus, po kelių valandų po gimimo, ar net praėjus kelioms dienoms ar savaitėms. Kengūros priežiūros propaguotojai skatina praktikuoti intensyvų fizinį kontaktą kaip metodą apie šešias savaites, per kurias motinai susireguliuoja pieno gamyba ir abu, - tiek motina, tiek kūdikis, - psichologiškai atsigauna po gimdymo.

Kengūros metodo nauda

1. Motinai sustiprėja ryšys su vaiku, gaminasi daugiau pieno ir šansas, kad ji galės sėkmingai ir ilgai maitinti kūdikį pati, padvigubėja, mat fiziologiškai jos krūtys reaguoja į naujagimio poreikį šilumai. Taip pat ji greičiau atgauna jėgas, didėja pasitikėjimo savimi kaip motina jausmas, o tuo pačiu ir pasitenkinimas pačia motinyste.

2. Neišnešiotiems, arba gimusiems mažo svorio naujagimiams normalizuojasi temperatūra ir kvėpavimo ritmas; greitai ir lengvai pasiekiamas pienas; kontaktas su motina veikia raminamai, mažėja stresas ir greitai pasiekiama ramybės būsena. Jaučiamas sumažėjęs fiziologinis ir elgesio atsakas į skausmą; greičiau auga svoris; sustiprėja ryšis tarp vaiko ir motinos; skatinamas naujagimio kognityvinis vystymasis; mažesnė infekcijos, komplikacijų, ar apatinio kvėpavimo trakto ligos tikimybė; ramus miegas, ir ankstesnis išrašymas iš ligoninės. Yra mokslinių duomenų, kad kengūros priežiūros metodas mažina kolikų tikimybę ir teigiamai veikia motorinį naujagimių vystymąsi.

3. Institucijoms naudinga tai, kad sutrumpėja buvimo laikas ligoninėje; pažangios sveikatos apsaugos technologijos naudojamos tik kaip priedas prie kengūros priežiūros metodo; skirtinga naujagimių priežiūra; didesnis tėvų dalyvavimas; efektyvesnis sveikatos apsaugos pinigų panaudojimas; ir alternatyvus požiūris į slaugą, plėtojant kitokio pobūdžio mokslą.

4. Bendruomenei naudinga tai, kad sumažėja sergamumas ir mirtingumas, ypatingai besivystančiose šalyse; mažesnis finansinių resursų išnaudojimas; ir visos šeimos sveikatos gerinimas.

Vertė Sonata Zabulionienė