GeraMama.lt

Tą šeštadienį, kai paštininkas atnešė labai lauktą siuntinuką su trikotažine vaikjuoste, tėtuko nebuvo namuose, tad pirmiausia pabandžiau ją užsirišti pagal internete rastą intrukciją ir panešioti meškutį . Tai padaryti pasirodė labai paprasta, todėl grįžus tėtukui bendromis jėgomis „įsodinome“ 5,5 savaičių sūnutį. Šis nė kiek neprieštaravo ir su susidomėjimu stebėjo veiksmą. Tą patį vakarą vaikjuostę išbandėme draugų gimtadienio vakarėlyje, sukėlę ten buvusiųjų susižavėjimą. Sūnutis visą pasibuvimą ramiai išmiegojo parištas mano glėbyje, o galiausiai nubudęs tiesiog smalsiai dairėsi. Taip smagiai prasidėjo mūsų pažintis su Hug-a- bub vaikjuoste. Nuo to vakaro ji tapo nuolatine mūsų išvykų palydove.

 Jei neribotų finansai, ilgai nesvarstydama pirkčiau trikotažinę vaikjuostę, nes:

·        ją lengviau užsirišti nei austinę,

·        sūnučiui toks nešiojimo būdas patinka, o man taip pat tinka,

·        ji sukelia žmonių šypsenas (kelis kartus neprašydama buvau praleista be eilės valdiškose įstaigose),

·        ją galima įsimesti į talpesnę rankinę ir prireikus bet kada pasinaudoti.

·        Dar vienas moteriškas pliusiukas – mano bandytoji Hug-a-bub vaikjuostė pridengia po gimdymo likusius/atsiradusius atsikišimus (pilvuką, krūtinę), todėl vizualiai lieknina :).

·        Ir apskritai, būtent šios firmos vaikjuostė puikiai dera prie mano taip mėgstamo kasdienio džinsiukų-marškinėlių stiliaus.

Kadangi ieškome tos vienintelės idealios nešioklės išėjimams iš namų, vis dar neapsisprendėme, kokią pasirinkti. Trikotažinėje vaikjuostėje man kliūna tai, kad:

·        jos tinkamiausios naujagimiams ir skirtos nešioti kūdikius tik iki 10-15 kg,

·        ilgiau pavaikščioję šiltesnę dieną (o šią vasarą tokių dienų netrūko) šlapi būname abu - ir aš, ir vaikas, - nes neplonas audinys apgaubia keliais sluoksniais, tad prakaitas liejasi upeliais.

·         Pirmomis dienomis kaip minusą būčiau įvardinusi ir sudėtingą užmigusio vaiko išėmimą jo nepažadinant, bet vėliau įsigudrinau tai padaryti be didelių problemų. Tačiau maniškis kol kas miegaliukas, tad gali būti, kad jautriau miegančio vaiko taip lengvai nepavyktų išimti nepažadinus.

·        Nors užsirišimo technika man nepasirodė sudėtinga, visgi darant tai lauke tenka labai pasistengti, kad juostos galai nesivoliotų ant žemės ir neišsiteptų.

·        Ir paskutinis dalykas, dėl kurio pradėjau žiūrinėti tokias nešiokles kaip Manduca ar Mai tai, yra tas, kad vaikjuostė, mano manymu, labai moteriškas dalykas. Nors mūsų tėtukas gamina valgį, tvarko namus, dažniau už mane keičia sauskelnes ir maudo vaiką, tačiau vaikjuostę prilyginčiau moteriškai rankinei, kurią vyrui duodu nebent trumpam palaikyti, bet jokiu būdu ne nešti už mane.

Keliaujančio slingo seserijos dėka išbandžiau tikrai nuostabų daiktą, o kartu įsitaisiau didelį galvos skausmą – ką pasirinkti :) Ačiū už tokį šaunų ir geranorišką projektą!

Mama Jolita