Žindymas ir psichologinis stresas

Na, pagaliau įdomus straipsnis delfyje :) Apie musulmonišką gimdymą ir vaikų auginimą. Vaikai nuolatos šalia, visada su tėvais... Iš tiesų kokybinis ar kiekybinis dėmesys yra svarbesnis? O gal kai negali skirti kiekybinio, tai teisiniesi kokybiniu? :)

O apie žindymą man labai patiko ši citata:

„Mūsų visuomenėje viena iš priežasčių, kuria teisinamas nežindymas, yra ta, jog pieno išsiskyrimas susijęs su motinos psichologine būsena, t.y. patiriamu stresu, įtampa ir kitomis problemomis, būdingomis industrinėms visuomenėms. Atsižvelgiant į moterų pabėgėlių patirtas psichologines traumas karo, šalies, namų, šeimos palikimo metu, jos turėtų negalėti natūraliai maitinti. Tačiau atlikti stebėjimai parodė, jog moterys sėkmingai maitina natūraliai vaikus net ir ankstyvojoje vaikystėje“, - teigė antropologė.

Beje, neseniai pažiūrėjau filmuką, pademonstruojantį kad po 30 metų didesnė Europos ir Šiaurės Amerikos gyventojų dalis bus musulmonai. Nesakyčiau, kad mane tai žavi, bet pasak filmo autorių, praktiškai nebeįmanoma nieko pakeisti...

Komentarai

Skelbti naują komentarą

Šio laukelio turinys bus laikomas privatus ir nerodomas viešai.
CAPTCHA
Šis klausimas skirtas įsitikinti jūsų žmogiškumu :)
Image CAPTCHA
Enter the characters shown in the image.