GeraMama.lt

Manau, kad visi sąmoningi tėvai trokšta, kad jų vaikas užaugtų sveikas ne tik fiziškai, bet ir psichiškai, socialiai brandus ir saugus. Sveiko fizinio kontakto suteikimas naujagimiui ir kūdikiui kloja jo pasaulėjautos pamatus. Ar pasaulis yra saugi ir draugiška vieta gyventi ar galiu pasitikėti mane supančiais žmonėmis? O gal čia nesaugu, niekas nekreipia į mane dėmesio ir norėdamas išgyventi negaliu niekuo pasitikėti?

Psichologai teigia, kad kūdikis, kuris gavo pakankamai fizinio ir emocinio dėmesio iš pastovaus jį prižiūrinčio asmens (dažniausiai tai yra jo mama, bet nebūtinai), į kurio poreikius buvo atsakyta laiku ir tinkamai, užauga brandus, saugus, pasitikintis savimi. Tėvai, kurie sugeba užtikrinti savo vaikui saugų prieraišumą, išaugina vaikus, kurie jaučiasi saugūs pasaulyje, pasitiki savimi ir kitais.

Teorija atrodo ir labai gražiai ir kartu atrodo labai nutolusi nuo kasdienio gyvenimo. Kai laikai mažą kūdikėlį ant rankų, kyla daugybė klausimų kaip jį auginti ir auklėti. Galvoje skrieja daugybė minčių patarimų, svetimų patirčių, mamų ir draugių perspėjimų daryti taip ar kitaip, neišlepinti, ugdyti savarankiškumą, mokyti pabūti ir miegoti vieną, nenešioti ant rankų, nes pripras... Arba galvą užplūsta tuštuma ir jokia gera mintis nebe ateina.

Esu perskaičiusi ne vieną teorinę knygą apie vaikų auklėjimą ir gavusi daug patarimų. Kiekvieniems tėvams tenka rinktis kaip jie auklės savo vaikus. Ar taip, kaip mus tėvai auklėjo, ar kai ką darys kitaip, o galbūt verta rinktis kažkokią auklėjimo kryptį? Mano nuomone gerai daryti su vaikais tai, kas yra natūraliausia ir instinktyviausia. Tai vadinama prieraišia tėvyste. Šį terminą pasiūlė amerikiečiai, Martha ir Wiliam Sears, kurie patys užaugino 8 vaikus, o dabar jau džiaugiasi anūkais. Remdamiesi savo teoriniu išsilavinimu, asmenine ir pacientų (Wiliam Sears yra gydytojas pediatras) jie pasiūlė tėvams rinkinį priemonių, kuriomis pasinaudodami galime padėti savo vaikams pasijusti saugiems šiame pasaulyje. Tai, kad eina kalba apie priemonių rinkinį, džiugina. Kai turi įvairių įrankių, gali jais naudotis arba nesinaudoti, panaudoti kartais arba naudoti kasdien. Tai yra visai kas kita, nei būtinybė išgyventi vieną stadiją ar fazę po kitos, jau nekalbant kad prieš pereinant į antrąją būtina pabaigti pirmąją. Įrankius gali išbandyti kelis iš karto ir tai kas netinka, gali pakeisti kitu.

Yra septyni prieraišios tėvystės įrankiai, kuriais pasinaudodami galime patenkinti savo vaikų prieraišumo poreikį.

Ryšio užmezgimas iš karto po gimimo

Pirmosios valandos ir dienos po gimdymo yra labai svarbios užsimegzti prieraišumui tarp vaiko ir tėvų. Tai yra magiškas laikotarpis, kai mama yra pasiruošusi pasiduoti savo ką tik gimusio kūdikėlio apžavams, o jis sutelkia visas jėgas, kad patiktų savo tėvams. Kai mama praleidžia daug laiko kartu su naujagimiu iš karto o gimimo ir pirmosiomis šešiomis savaitėmis, naujagimis instinktyviai demonstruoja savo poreikį prieraišumui, o mamoje tai pažadina tokiam pat instinktyvias reakcijas natūraliai atsiliepti ir pasirūpinti vaiku. Tėtis taip pat gali naudotis šiuo įrankiu. Nors jis negali fiziškai dalyvauti gimdant ir žindant, jis gali emociškai daug padėti mamai ir savo ką tik gimusiam vaikui.

Žindymas

Žindymas tai puiki priemonė pažinti savo vaikelį. Kad žindymas būtų sėkmingas svarbu išmokti atpažinti kūdikio ženklus, kuriuos jis rodo išalkęs ar norėdamas žįsti, ir patenkinti tuos poreikius, o tai yra pirmasis žingsnis kuriant pasitikėjimu grįstus santykius su vaikui. Žindymo metu išsiskiriantys hormonai – prolaktinas ir oksitocinas – stiprina intuityvią motinystę ir padeda moteriai labiau atsipalaiduoti ir pasitikėti savimi ir sugebėjimu pasirūpinti naujagimiu.

Nešiojimas

Nešiojami vaikai mažiau nerimauja ir daugiau laiko praleidžia ramiai būdraudami – tokioje būklėje jie daugiausiai pažįsta aplinką, kurioje jie gyvena ir su tokiais kūdikiais yra smagiausia būti kartu. Taip pat nešiojimas sudaro galimybes tėvams būti jautriems vaiko poreikiams. Kai vaikas yra šalia jūsų nuolatos, jūs turite galimybę jį pažinti, o vaikas išmoksta būti patenkintas ir pasitikėti tėvais. Taip pat jis išmoksta daug naujų dalykų apie savo aplinką būdamas užsiėmusio darbais žmogaus rankose.

Miegojimas kartu

Nėra vienos teisingos vietos kur naujagimis turėtų miegoti. Geriausia būtų rasti tokį sprendimą, kad visi šeimos nariai galėtų išsimiegoti. Dauguma kūdikių geriausiai išsimiega miegodami kartu su tėvais. Miegojimas kartu dirbantiems tėvams gali būti laikas, kuomet jie atnaujina savo ryšį su vaikui ir gali juo geriausiai pasirūpinti. Toks miegojimas ypatingai svarbus mamoms, kurios anksti grįžta į darbą. Nakties metas yra gąsdinantis mažiesiems žmogeliukams, miegojimas ištiestos rankos atstumu nuo tėvų sumažina naktines baimes ir moko vaikus, kad miegas yra toks pats maloniai praleidžiamas laikas, kaip ir dienos metas. Taip pat ir mamoms žindyti yra lengviau, kai vaikas yra čia pat.

Pasitikėjimas vaiko verksmu

Verksmas yra vaiko kalba. Verksmas yra labai vertingas ženklas, sukurtas tam, kad užtikrintų kūdikiui išgyvenimą ir pagelbėtų tėvams ugdyti savo rūpinimosi vaiku sugebėjimus. Todėl vaikai verkia ne tam, kad manipuliuotų tėvais, o tam, kad pasakytų, jog kažkas yra negerai. Kuo greičiau ir jautriau sureaguosite į vaiko verksmą, tuo labiau vaikas išmoks, kad pasitikėti tėvais ir savo sugebėjimu pasakyti ko jam reikia.

Ribų ir pusiausvyros suradimas

Siekiant duoti vaikui maksimaliai viską, yra lengva užmiršti save ir savo poreikius, o taip pat ir sutuoktinių poreikius. Ribų ir pusiausvyros suradimas – tinkamas reagavimas į vaiko poreikius, žinojimas kada pasakyti taip, o kada ne, o taip pat išmintis, kada pasakyti „Taip “savo paties poreikiams ir kada jums reikia pagalbos.

Atsargumas įvairių patarėjų atžvilgiu

Naujagimio tėvai sulaukia daugybės patarimų – tegul išsiverkia, tegul valgo pagal grafiką, nenešiok tiek daug. Toks vaiko priežiūros stilius, kuomet vengiama duoti vaikui duoti tai, ko jam reikia, dažniausiai remiasi idėja, kad vaikas verkia siekdamas manipuliuoti tėvais, norėdamas juos kontroliuoti. Kad vaiko verksmas yra nepatogus įprotis, kurį reikia pakeisti, kad jis geriau išmoktų elgtis suaugusiųjų aplinkoje. Jei tokio griežtumo laikomasi, vaikas išmoksta nepasitikėti savo signalų verte, o tėvai nebe pasitiki savo sugebėjimu perskaityti vaiko požymius ir patenkinti jo poreikius. Vaikas gali atsitolinti nuo tėvų, priešingai prieraišiam vaikui – artumo ir laimingumo jausmams.

Šis sąrašas gali paskatinti mintis, kad prieraiši tėvystė yra nuolatinis davimas. Gali kilti klausimas kaip tėvai gali išgyventi vien tik atiduodami visą energiją savo kūdikiui. Tačiau gerėjant tarpusavio supratimui tarp tėvų ir vaiko, jūs jausitės vis labiau prisirišę. Jausitės esantys labiau savimi pasitikintys tėvai. Kuo jūs jautriau reaguosite į vaiką, tuo jautriau vaikas reaguos į jus ir tuo labiau jūs abu atsipalaiduosite. Kai kurioms mamų-vaikų poroms tai gali užtrukti ilgiau, nei kitoms. O taip pat pastebėsite ir perkėlimo efektą – jūs darysitės vis jautresni, supratingesni ir įžvalgesni šeimos, santuokos ir darbo santykiuose.

Prieraiši tėvystė išlaisvina

Pirmąjį mėnesį, ypač jei pagimdėte pirmąjį vaikelį, nuostabus ryšys tarp motinos ir vaiko, apie kurį tikriausiai teko girdėti, gali pasirodyti visai ne ryšys, o nemaloni priklausomybė. Gana dažnai mamos jaučiasi bejėgės ir jaudinasi, kad nėra geros motinos. Šiuos jausmus gali paaštrinti gimdymas, kuris nebuvo toks, kokio tikėjotės, arba vaikelis, kuris pasirodė nepanašus į tą, apie kurį svajojote. Kiti sekinantys užsiėmimai kaip dažnas žindymas, bemiegės naktys, ir dideli pasikeitimai gyvenime, apie kuriuos galbūt girdėjote pasiruošimo gimdymui mokyklėlėje, bet nelabai kreipėte į tai dėmesio, galų gale užklumpa ir jus. Tada, praėjus šiam pirmam, ypatingai sudėtingam mėnesiui, atrodo įsijungia prieraišumas. Kada ir kaip tai nutinka, priklauso nuo kiekvienos vaiko – mamos poros, bet tai nutinka. Tada imi galvoti mažiau apie tai, ko tau tenka atsisakyti ir imi pastebėti, ką gauni. Pamažu prieraiši tėvystė išlaisvina. Dabar atsipalaidavus galima atsiduoti instinktyviai reakcijai ir pasikliauti savo vidiniu jausmu kaip reikia rūpintis vaiku. Dabar jūs esate laisva būti motina.

Tėčiai ir prieraišumas

Pirmuosius mėnesius daugelyje šeimų matosi ir yra labiau intensyvus mamos ir vaiko prieraišumas, nei vaiko ir tėčio. Tai nereiškia, kad vaikas negali prisirišti prie tėčio ar tėtis nėra prieraišus. Tėčiai taip pat stipriai prisiriša prie vaikų, tačiau tai kitokios rūšies prieraišumas. Jis nėra nei prastesnės kokybės, ne blogesnis, nei motinos. Tiesiog kitoks. Klausydamasis ir atsiliepdamas į kūdikio kalbą, nuramindamas, kai jis verkia, tėtis taip pat kuria stiprų prieraišumą.

Prieraišumas yra lyg magnetinis ryšys tarp suaugusio ir kūdikio. Mamai šis ryšys prasideda dar nėštumo metu, kuomet ji jaučia, kad kūdikis yra jos dalis, o po gimdymo ji neretai jaučiasi nepilna, jei kūdikis atskiriamas nuo jos. Prieraišumas neatsiranda per naktį ar per vieną valandą po gimimo. Jis greičiau panašus į audeklą, kuris audžiamas iš daugybė dažnų mamos ir vaiko bendravimo akimirkų.

Naujagimiui pasaulis atrodo kaip viena didelė dėlionė iš atskirų nesusijusių objektų. Mama padeda jam suprasti kaip šią dėlionę sudėlioti, suteikia jai prasmę. Mama aiškina vaikui pasaulį parodydama, kad alkis numalšinamas maistu, nepatogumas yra keičiamas patogumo, šaltį keičia šilumas, kad geriau atsipalaiduoti, nei būti įsitempusiam. Kūdikiui, ypač pirmaisiais mėnesiais, mama teikia maistą, patogumą, šilumą, miegą ir prasmę. Ji ne tik patenkina vaiko poreikius, ji suteikia pasauliui prasmę. Kūdikiai, kaip ir suaugusieji, linksta laikytis prie tų asmenų, kurie patenkina jų poreikius.

Nors mamai prieraišumas žadina norą būti su kūdikiu, kūdikiui prieraišumas yra poreikis būti su mama. Ne visos mamos jaučia norą būti su savo kūdikiu nuo pat pradžių. Gali tekti kurį laiką rūpintis vaiku iš pareigos jausmo arba dėl daugelio sudėtingų emocijų, kurias ne būtinai galima pavadinti meile. Tai gali būti sudėtingas metas, tačiau naudojantis prieraišumo kūrimo įrankiais ir nepamirštant poilsio nuo kūdikio pertraukėlių, pamažu atsiras noras daryti tai, ką privalote daryti. Jūsų noras būti su kūdikiu augs, jei leisite, kol galiausiai pajusite, kad jums reikia kūdikio nemažiau nei jam reikia jūsų.

Prieraiši tėvystė reiškia atvirą protą ir širdį, kad pamatytumėte individualius savo kūdikio poreikius. Taip pamažu įgysite išminties, kad galėtumėte priimti sprendimus iš karto, kai tik prireiks. Atsižvelkite į savo galimybes ir padarykite ką galite geriausio. Tai viskas, ko iš jūsų tikisi jūsų vaikas.

Pagal W. & M.Sears knygą „Attachment parenting“

Rima Kurtinaitienė