GeraMama.lt

Vienas iš žindymo privalumų yra tas, kad mamos užmezga geresnį prieraišų ryšį su kūdikiu. Nežinadančios mamos atremia, kad jos turi puikius ryšius su savo nežindomais kūdikiais ar nežindytais vaikais, o kaip tam prieštaraujančius pavyzdžius pateikia savo prastus santykius su motinomis, nors ir buvo žindytos.

Ar motinos piene yra kokių nors stebuklingų medžiagų, kurios ima ir užmezga mamos ir vaiko ryšį? Ir kam tas ryšys reikalingas – ar ilgalaikiams geriems motinos ir vaikų santykiams išlaikyti?

Psichologė dr. Wendy Walsh interneto svetainėje Momlogic.com teigia, kad mamos piene nėra tokių stebuklingų medžiagų, kurios užtikrintų gerą ryšį. Tačiau geras ryšys tarp vaiko ir jo tėvų yra labai svarbus vėlesniai vaiko psichinei sveikatai. Sutrikdytas ar pažeistas prieraišumas gali atsiliepti įvairias asmenybės sutrikimais, taip pat surikdyti sugebėjimą patirti intymumą ir atsiliepti intymaus gyvenimo sutrikimais. Žindymas yra neabejotinai geriausias įrankis leidžiantis sukurti sveiką vaiko prieraišumą, tačiau motinos pienas nėra tas stebuklingas vaistas saugiam ir sveikam prieraišumui atsirasti. Žindymo metu mamoms išsiskiria hormonai, skatinantys mamos meilę ir prisirišimą prie kūdikio (kaip mano kolegė Ingrida sako, kad jeigu nežinai kaip būti motina, tai žindai, žindai ir pamažu išmoksti). Tačiau atidus žindymo stebėjimas ir nedidelis kūrybiškumo kiekis gali padėti mamoms, kurios nežindo kūdikių. Sveikam prieraišumui sukurti svarbiausias yra ne pats žindymo faktas, o veiksmai, kurie lydi žindymo procesą.

Kokie tie veiksmai ir kaip juos pritaikyti praktiškai nežindančioms mamoms? Dr. Wendy Walsh sako, kad tam reikės šiek tiek pakeisti įprastą mišiniu maitinamo vaiko ir mamos gyvenimą.

Pirmiausiai dr. Wendy Walsh primena, kad žmogaus vaikas gimsta nepilnai išnešiotas, nes evoliucijos eigoje žmonės pradėjus vaikščioti dviem kojom teko paaukoti moterų klubų apimtis. O moterys siaurais klubais negali pagimdyti didelio svorio kūdikių didelėmis galvomis. Taigi, žmonėms tapus dvikojais, atsirado „rankų“ ir „krūties“ fazė, pratęsianti nėštumą tam, kad išsivystytų smegenys. Šiais laikais per pirmuosius gyvenimo metus kūdikio smegenys patrigubėja ir per šį laikotarpį ima įsiminti tarpusavio santykius. Jeigu pagrindiniai kūdikio išgyvenimo poreikiai – maistas, šiluma ir saugumas – patenkinami laiku, kūdikiai išmoksta pasitikėti pasauliu ir meile. Jie užauga žmonėmis, sugebančiais rūpintis kitu asmeniu ir priimti rūpestį savimi vėlesniame intymiame gyvenime. Deja, jeigu kūdikio poreikiai nepatenkinami, jeigu į juos ilgai nereaguojama, kūdikiai paliekami verkti, jie neišmoksta pasitikėti meile ir ima įtarti, kad pasaulis nėra ta vieta, kur gali tikėtis patenkinti savo poreikius. Suaugusieji, kurie ankstyvoje vaikystėje patyrė prieraišumo sutrikimus, labai dažnai giliai viduje jaučiasi neverti būti mylimi.

Taigi, kokie yra tie stebuklingi veiksmai, kuriuos natūraliai atlieka mamos, žindydamos kūdikius? Dr. Wendy Walsh tvirtina, kad svarbiausia yra įsipareigojimas būti kartu. Niekas negali matematiškai apskaičiuoti, koks yra teisingas santykis tarp buvimo ant rankų ir gulėjimo lovelėje, bet užtikrintai galima pasakyti, kad žindomi kūdikiai praleidžia daugybę laiko motinų glėbiuose. Vidutiniškai pirmąjį mėnesį kūdikis žinda vieną krūtį apie 20-30 min. mažiausiai 8 kartus per parą. Nesunku suskaičiuoti, kad žindomi kūdikiai MAŽIAUSIAI praleidžia po šešias septynias valandas per parą ant mamos rankų.

Svarbu neapmiršti ne tik maisto, bet ir čiulpimo reflekso. Kūdikiai turi stiprų poreikį žįsti, nes ilgas mamos krūties žindimas didina pieno gamybą. Valgymas iš buteliuko trunka gerokai trumpiau ir reikalauja mažiau energijos, todėl nežindomam kūdikiui yra būtina duoti čiulptuką šiam poreikiui patenkinti. Nepatenkintas čiulpimo poreikis gali virsti valgymo sutrikimais, rūkymu, gėrimu ir kitomis problemomis vėliau gyvenime.

Trečias svarbus punktas, į kurį autorė atkreipia dėmesį, yra odos kontaktas. Žindyvės nejaučia jokios gėdos ir gali apsinuoginti bet kur, nes žindymo procesas to reikalauja. Prieraišumo teorijų ekspertai tiki, kad motinos ir vaiko odos kontaktas yra labai svarbi žmogaus vystymosi dalis, kai išmokstama pasitikėti intymiu kontaktu. Patogiai jaustis savame kūne be drabužių ir odos lytėjimas yra nežodinis mūsų kūnų bendravimo būdas. Mišiniais maitinančios mamos padovanotų neįkainojamą dovaną savo kūdikiams, jeigu juos daugiau nurengtų ir daugiau suteiktų savo odos kontakto. Nėra geresnio būdo nuraminti kūdikį kaip tik abiems kartu jaukiai apsigaubti vaikjuoste.

Ketvirtasis kertinis prieraišios tėvystės akmuo yra miegojimas kartu. Kūdikiai ieško šilumos ir mėgsta prisiglausti prie šilto kūno. Artuma taip pat leidžia mamoms greičiau reaguoti į kūdikio poreikius. Nereikia jaudintis, kad jūs užgulsite vaiką, nes tokiais atvejais tėvai būna arba apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Jei esate blaivi ir rūpinatės savo vaikui, tai jis gali saugiai miegoti šalai jūsų visą naktį. Miegojimas kartu ypatingai naudingas dirbančioms mamos, kurioms neužtenka laiko pabūti su vaiku dienos metu.

Ir galiausiai, kūdikio nešiojimas nešioklėje gali prisidėti prie sveiko prieraišumo jausmo atsiradimo. Prieš tūkstančius metų, kai mes gyvenome miškuose ir klajojome savanose, kūdikiai buvo nešiojami nuolatos. Paliktiems gulėti kūdikiams grėsė būti suėstiems grobuonių. Vežimėliai, kūdikių kėdutės ir kitos dirbtinės „rankos“ gali palengvinti mamos gyvenimą, bet stenkitės juos naudoti tik esant reikalui. Šiais laikais yra tiek nuostabių minkštų nešioklių, kad jūs galite turėti laisvas rankas ir nešiodama savo kūdikį.

Prieraišumas yra labai svarbi žmogaus vystymosi dalis. Žmonių išgyvenimui iškyla pavojus, jeigu jie neišmoksta saugiai ir sveikai prisirišti prie kitų žmonių, arba renkamės prisirišti prie mus skaudinančių žmonių, nes tai atrodo panašu į tai, prie ko esame įpratę.

Autorė pabrėžia, kad neįmanoma kūdikio išlepinti. Naudodamiesi prieraišios tėvystės įrankiais jūs nepadarysite vaikų nesavarankiškais, priešingai, jūs padėsite vaikams susikurti vidinį saugumo jausmą, kuris paskatins vaiką nulipti nuo jūsų kelių ir išeiti į pasaulį tada, kai jis bus pasiruošęs.

Nuotrauka iš http://fineartamerica.com

Parengė Rima Kurtinaitienė