Paskaita Dvynukų žindymas

01/21/2017 11:00

2016 metų tvarkaraštis

Sausis

Sausio 21 d. paskaita Dvynukų žindymas 11 val.
Sausio 25 d.

Triušelis, kuris norėjo užmigti: deja, ir jam nepasisekė

Triušelis, kuris norėjo užmigtiVaikų migdymas yra vienas iš sunkesnių darbų vaikų auginime, galiu tai pasakyti kaip penkių vaikų mama :D O dvynukų migdymas - didelis darbas. Todėl tikrai nuoširdžiai norėčiau turėti tokį stebuklingą metodą, kurs leistų OP, paguldyti vaikus ir jie jau miega. Tiek pietų miegelio, tiek nakties. Ir kad tas metodas nebūtų virkdymo - nevilties metodas, kuris daro žalą vaiko smegenims, bet toks vat stebuklingas, kuris ir vaikams būtų nežalingas, ir tėvus atleistų nuo pareigos būti su vaikais kol užmiega.

Todėl su dideliu smalsumu stebėjau, kaip anglakalbėse mamų bendruomenėse pasirodė nuorodos į greitai pasirodysiančią knygelę, kuri stebuklingai užmigdo bet ką. Kai ji pasirodė, su dideliu smalsumu skaičiau atsiliepimus. Pasipylė pagyros ir komentarai, dauguma tipo "mano vaikai pirmą kartą užmigo besiklausydami šios pasakos dar jai nesibaigus". Knyga žaibiškai plito po namus ir vis daugiau ir daugiau pagyrų pasirodė, tačiau tarp jų šmėstelėdavo ir vienas kitas pastebėjimas, kad knyga nesuveikia, neveikia kažkurių vaikų ir jiems nė kiek nepadeda užmigti. 

Kadangi kūdikių ir mažų vaikų miegas mūsų visuomenėje dažniausiai yra problema tėvams, tokio pobūdžio literatūra, kuri žada greitus ir neskausmingus rezultatus, yra garantuotas pelnas, ilgai netruko ir štai mes jau turime knygą apie triušelį Rodžerį lietuviškai. 

Kaip kūdikį nešioti nešioklėje, kai šalta

Nešioklė rudeniui pavasariui žiemaiDažnai su mažyle išeiname į parką, kur neatsiginame susidomėjusių žvilgsnių ir klausimų, ar tai speciali striukė, ar vaikučiui nešalta ir pan. 
Matau, kad nešiojantiems vaikus tėveliams aktualus klausimas, kaip nešioti žiemą, ar ir pavasarį, tad noriu pasidalinti su jumis savo patirtimi.
Labai džiaugiuosi atradusi idėją, gal galima prasiplatinti savo turimą drabužį, šiuo atveju tai mano pūkinė striukė. Nuėjau iki audinių parduotuvės, prisiderinau išorinę medžiagą (spalvą), vidurinis sluoksnis vilna, ir vidinis šiltas, švelnus, kad mažylei būtų gera liestis. Prisiderinau užtrauktuką, keletas knopkyčių, keletas vakarų su siuvimo mašina ir viskas! Mažylė aprengta tik vienu sluoksniu, įsukta į vaikjuostę. Kad žiemą nebūtų šalta kojytėms, dar padariau tokį ale šiltą maišą, kuris prisisegė viduje prie striukės.
Jau baigiu pasisiūti ir pavasariniam paltukui tokį pat praplatinimą ir jau laukiam atšilimo.

Jei jam įdomu detalės, rašykite, būtinai pasidalinsiu niuansais ir patarimais: Jolita.crn at gmail.com

Mama Jolita

Mama, ar myli mane arba duok daugiau nei prašo

Prieraišumo stiprinimas

"Mama, ar matai mane?", "Mama, ar girdi mane?", "Mama, ar myli mane?" Vaikas gali to klausti tiesiai arba aplinkiniais būdais. Gali ateiti ir pareikalauti iš jūsų, o gali sukurti situacijas, kur jūs neišvengiamai turėsite duoti vaikui tai, ko jam reikia. Tačiau ar toks vaikas, kuris pats bando rasti būdus užsipildyti savo poreikius, bus laimingas ir patenkintas?

Savarankiškumo ugdymas, arba "Išeinu ir palieku tave!"

Prieraišioji tėvystėSavarankiškumas yra labai svarbi tema tėvams: kada vaikutis pradės užmigti ir išmiegoti visą naktį savarankiškai? Kada savarankiškai valgys? Kada pats pasiprašys ant puoduko? Kada pats savarankiškai pažais su savimi ir paliks tėvus ramybėje?

Kartais savarankiškumas užknisa. Pvz., kai skubi ir stengiesi kaip galėdamas greičiau aprengti vaiką, o koks dvimetis ima reikalauti jo teisės į savarankišką kepurės užsidėjimą klykdamas „aš pats“, o jeigu nepaisai ir uždedi kepurę, nusilupa ją nuo galvos ir bando pats. Ne visada pavyksta, tačiau užtrunka, kol išgirsti pagalbos prašymą. Beje, ilgai netrukus tas savarankiškas ir šaukiantis „aš pats“ dvimetis vėl virsta kūdikėliu, prašančiu „pamaitink mane“, „panešiok mane“ ir pan.

Mama Ieva apie slingą

Visų pirma, esu labai dėkinga už nuostabią galimybę isšandyti slingą. Toks projektas puikus. Dėl slingo, tai turiu pripažinti, jis man netiko ir nepatiko. Kodėl? Visų pirma, jau pati nešynė man pasirodė pakankamai sunki, tikriausiai jos didžiąją svorio dalį sudarė žiedai. Kitas dalykas - kai įsisodindavau vaiką, jis lyg ir patogiai įsėsdavo, tačiau jo nugarytė likdavo labai atvira, neapgobta medziagos, o tai man sukūrė nesaugumo jausmą. Taigi, norėjau laisvų rankų, o gavosi, kad viena ranka vis tiek prilaikiau mažylį. Ir dar, man pasirodė, kad svorio paskirstymas yra netolygus. Mano mažiukas bandymų metu svėrė apie 12kg (14mėn.), tokį svorį nešioti tikrai nemenkas iššūkis, todėl norėjosi, kad nešiojimas nebūtų skausmingas, kad nepavargtų mano nugara ir pečiai. Man pasirodė, kad slingas šio komforto nesuteikia. 

Ačiū labai už galimybę išbandyti nešioklę. Linkiu visoms mamoms ieškoti tinkamiausio varianto, ir kuo dažniau laikyti mažiukus ir mažytes prie širdies ;)

Mama Milda apie slingą, Patapum ir Bondolino

Milda

Noriu padėkoti keliaujančio slingo seserijai už galimybę išbandyti įvairias nešioklės ir padėti apsispręsti, kokią įsigyti sau.

Iki 8 mėnesių savo dvynukus nešiojome Babybjorn nešioklėse, tačiau vaikučiams augant didyn jose nešioti pasidarė sunku - labai greitai paskausdavo nugarą, o ir vaikiukai tose nešynėse kabojo ant klyniuko - neatrodė, kad ir jiems būtų buvę labai patogu. Beieškodama informacijos atradau keliaujančio slingo seseriją, tad taip pas mus atkeliavo slingas, Patapum ir Bondolino nešioklės.

Mama Agnė apie Bondolino

AgneKartą atėjo diena, kai mano 4.5 mėn. savo nuomonę turintis zirziniukas privertė ieškoti nešioklės. Iki tol neturėjome jokių problemų, nebuvo jis rankinukas, mėgo žaisti ant lavinimo kilimėlio ir puikiai pabūdavo vienas, kol aš gamindavau ar tvarkydavausi. Matyt, panoro labiau pažinti pasaulį. Mes turėjome nešioklę "paveldėję" iš mažojo pusseserės, tačiau aš nesijaučiau saugi nešiodama mažylį joje. Pradėjau domėtis nešioklėmis apskritai, ir nutarėm išbandyt kitokias. Prie Bondolino pripratom abu per kelias dienas. Zirzimo metu įsidėdavau į nešioklę, ir kuo puikiausiai galėjau dirbt kai kuriuos buities darbus, o jis stebėdavo aplinką.

Mama Dovilė apie Mei Tai

DovileVisų pirma, norėčiau darkart viešai, garsiai ir nuoširdžiai padėkoti Seserijai už šią puikią iniciatyvą. Ačiū Jums už visą informaciją, palaikymą bei, žinoma, pačias nešynes. Iki gimdymo neplanavome aktyviai nešioti savo mažojo nešynėje (ne dėl to, kad būtume prieš jas nusiteikę, – tiesiog nemanėme, kad prireiks), iškartpo sūnelio gimimo paaiškėjo, kad jis tikras ,,rankinukas’’. Visą pirmą mėnesį, tiesiogine to žodžio prasme, prasėdėjau ant sofos ir laikiau mažylį rankose, kad tik jis pamiegotų. Mat, jokia kita vieta ponuliui netiko. Buvo ir alkanų dienų, kai negalėjau net pavalgyti, nes, vos padėjus, jis imdavo graudžiai verkti. Žinojau, kad naujagimystė greitai praeina, stengiausi ja mėgautis, bet vis vien reikėjo ieškoti išeities.

Mama Agnė apie Trikotažinę vaikjuostę

Apie keliaujančio slingo seseriją sužinojau, kai lankiau žindymo kursus prieraišiosios tėvystės centre dar besilaukdama pirmagimės. Ruošdama kraitelį kaip vieną iš reikalingų daiktų buvau numačiusi ir nešioklę – skaičiau apie teigiamą kūdikių nešiojimo aspektą, nors šalia pasigirsdavo močiučių ir vyresnių aplinkinių kalbų neva pripratinsiu prie nešiojimo. Tuo metu nepasinaudojau šiuo projektu, nes iš draugų gavome labai išgirtą ir nepigią nešioklę, kurioje mažylę pradėjau nešioti maždaug nuo mėnesio laiko. Kai pradėjau nešioti, turėjau nemažai baimių ir nuogąstavimų: ar nepakenksiu mažyliui, ar nešioklė tikrai yra patogi ir saugi, ar ne per anksti, o gal dar palaukti? Gaila, tuo metu šalia neatsirado žmogaus, kuris padrąsintų ir nuramintų.

Surinktas turinys