Mamų klubai visoje Lietuvoje

Vilniuje:

Vilniaus arkivyskupijos šeimos centre, penktadieniais nuo 10.30 iki 13 val., kontaktams: Auksė auksei@gmail.com 

Prieraišiosios tėvystės centre, ketvirtadieniais nuo 11 iki 14 val. kontaktams: Eglė prancke@gmail.com ir Julija julija.ivanauskiene836@gmail.com

Mamų klubas Pilaitėje kiekvieną trečiadienį nuo 18.30 Gilužio 15 (Pilaitė), bažnyčios Tikėjimo žodis kavinėje. Kontaktams: Rosana rosana@mamuklubas.lt

Kaune:

Kiekvieną pirmadienį 11 val. pal. J. Matulaičio namuose Žeimenos 6, Kaunas. Kontaktams Ina 8-618-05197.

Kiekvieną ketvirtadienį 11 val.Kauno arkivyskupijos šeimos centre (Vilniaus g. 29, 2-as aukštas, 2-a auditorija) kontaktams: Rasa  rasa.padrieziene@gmail.com

Grupė besilaukiančioms mamoms ir tėčiams apie žindymą

Kviečiu besilaukiančias mamas ir tėčius lankyti žindymo grupę ir prisijungti prie šeimų bendruomenės, gauti pagalbą ir padrąsinimą žindymo laikotarpiu ir kitais su vaikų auginimu susijusiais klausimais :)

Apie žindymo grupės susitikimų turinį rasite čia: http://prieraisiojitevyste.lt/node/24

Registracija ir mokesčiai: http://prieraisiojitevyste.lt/node/4

Rima

Šokiai mamoms su vaikais nešioklėse

10/11/2010 15:00
10/11/2010 16:30

Kiekvieną pirmadienį nuo 15 iki 15.45 val. Pprieraišiosios tėvystės centre Seminarų erdvėje vyks šokių pamoka mamoms su vaikais nešyklėse. Mėnesio kaina - 50 Lt. Norinčios dalyvauti rašykite centras@attachmentparenting.lt.

Rašinėlių konkurso nugalėtojai

Dėkojame mamoms, dalyvavusioms konkurse ir džiaugiamės, galedamos pristatyti konkurso prizų laimėtojas: mamą Juliją, mamą Tatjaną ir mamą Iną!

Mama Julija, gavusi dovanų Marsupi nešioklę:

Kai buvau aš dar maža,
Tai žinojau visada,
Kad nešioti savo vaiką,
Tai daryti labai sveika!

Iš tikro, taip ir buvo. Pradžia mano gyvenime įvyko tada, kai buvau dar vos keliolikos ir užsimaniau vaikų. Gal juokinga, o ga ne, bet vizojose mačiau, kaip nešioju savo vaikus, vieną ant pilvo, kitą ant nugaros. Ir dar tada nebuvau mačiusi jokių slingų ar vaikjuosčių. Tiesiog mėgau skaras, todėl ir vizijose jos mane lankė. Taigi, kai susilaukiau pirmagimės dažnai ją nešiodavau ir glausdavau prie krūtinės. Buvo sunku ištisai nešioti, todėl tada išgirdau pirmą kartą apie slingą. Įsigijau ir labai ji pamėgau. Labai paprastas, dabar jau nublukęs, bet labai mielas daiktas. Kai gimė mums antroji dukra, žinojau, kad vėl nešiosiu savo kūdikį, kad vėl ji glausis prie manęs. Kaip sakėm, taip ir darėm. Ir valgė, ir miegodavo ji nuo kūdikystės slinge. Man būdavo be galo patogu judėti su ja, viešuoju transportu. Vėliau, sužinojome, jog ji kitokia nei visi vaikai, todėl jaučiau, kad savo vaiką nešioti turėsime. Paprašiau, kad man pasiūtų Mei tai ir su juo dukrai būdavo labai patogu. Ji, būdama jau didelė, trejų metų, gali laisvai ir patogiai būti šalia tėčio ar mamos.

Audronė Daraškevičienė. Lietuviškoji nešyklių tradicija

Šis straipsnis publikuotas žurnale „Liaudies kultūra“ (2010 Nr. 4)skelbiamas Tarptautinės vaikų nešiojimo savaitės proga. 

Vaikas nešyklėje Kinijoje. 2007 m. Vytauto Daraškevičiaus nuotraukos.

Lietuvoje populiarėja nešyklės – įvairiausios priemonės skirtos nešioti kūdikiams: vaikjuostės, vaikmaišiai, slingai, mei tai ir kt. Mamos dalijasi patirtimi, ieško informacijos internete, mokosi pačios pasisiūti nešykles arba jas perka. Nešyklės plinta kartu su vaikų nešiojimo filosofija, kurios šalininkai teigia, kad kūdikiui yra būtinas fizinis kontaktas su jį globojančiu žmogumi, o pirmaisiais gyvenimo metais dažniau ir ilgiau nešiojami kūdikiai auga ramesni, labiau pasitikintys savimi ir savarankiškesni. Kūdikių nešiojimas medžiaginėse nešyklėse suteikia jiems reikalingą kontaktą su tėvais, o šiems palieka laisvas rankas kitiems darbams.i Kita vertus, šiuolaikinėms mamoms su nešykle lengviau įveikti didelius atstumus, įlipti ir išlipti iš visuomeninio transporto, užsukti į parduotuvę. Daugelis šiandien Lietuvoje populiarių nešyklių į Vakarų Europą atkeliavo iš kitų kraštų – tai tradicinės Azijos bei Afrikos tautų vaikų nešiojimo priemonės arba nežymiai modifikuoti jų variantai. O kaip nešiodavo vaikus Lietuvos kaime? Straipsnyje apžvelgsiu negausius etnografinius duomenis apie vaikų nešiojimo priemones XIX a.–XX a. pr. Lietuvoje. Žinių apie tai pateikia vaikų auginimą tradicinėje lietuvių kultūroje tyrinėję etnologai – Angelė Vyšniauskaitė, Marija Kuzminienė, Rasa Paukštytė. „Liaudies kultūros“ žurnale apie tai yra pasakojusi Emilija Brajinskienėii. Rengiant publikaciją, su šia puikia 79 metų pateikėja iš Šeduvos kalbėjomės dar kartą ir pavyko užrašyti naujos iki šiol neskelbtos informacijos rūpima tema. Lietuvių kūdikių nešiojimo tradicijos ypatumams aptarti pasitelksiu ir užsienio kultūros antropologų tyrinėjimus. Platesnę lyginamąją perspektyvą suteikia 1971 m. Pitsburgo universiteto antropologų Herberto Barry'o III ir Leonoros M. Paxson tyrimas bei sudaryta lentelė, kurioje sutelkta informacija apie kūdikių priežiūrą net 186 tradicinėse bendruomenėseiii. Šiai temai aktualios ir kitų kultūros antropologų – Fredo Rothbaumo, Richardo A. Shwederio ir jo kolegų, H. Barry'o III ir jo kolegų, Ruth Benedict tarpkultūrinės šeimos ir vaikų auginimo tradicijų studijos.

Šokiai mamoms su vaikais nešioklėse

Šiandien beieškodama informacijos apie būrelius savo vaikams ateinantiems mokslo metams aptikau, kad Kristinos šokių namuose rengiami užsiėmimai mamos su nešioklėmis!!!

Ech, kaip gaila, kad nebeturiu ką nešioti..... Bet gal kuri iš jūsų susidomės :)

http://www.kristinoss.lt/naujienos/mamyciu-sokiai-su-nesioklem

Nuotrauka iš www.chrisd.ca

Pasaulinė žindymo savaitė: dešimt žingsnelių naujagimiui palankios aplinkos link

Rugpjūčio 1–7 dienomis nuo 1992 metų švenčiama Pasaulinė žindymo savaitė. Ši data išskirta siekiant įgyvendinti Inoccentideklaraciją, pasirašytą 1990 metais, kuri pabrėžia žindymo saugojimo, skatinimo ir palaikymo svarbą. 1991 metais įkurta organizacija World Alliance for Breastfeeding Action (WABA) kasmet parenka Žindymo savaitės temą, šūkį ir rengia medžiagą, o per pastaruosius 15 metų šiai progai paminėti organizuojami renginiai išsiplėtė į daugiau kaip 150 šalių.

Šiemet toks renginys, skirtas Pasaulinei žindymo savaitei „Žindymas – tik 10 žingsnelių! Naujagimiui palankios aplinkos link“  pristatyti, kartu su Žindymo drabužiams ir priedams skirtu turgeliu, žindančių mamų iniciatyva įvyks ir Vilniuje, Mokytojų namų kiemelyje.

Mamos meilė kūdikystėje padeda įveikti sunkumus suaugus

Kūdikiai, kurie "skęsta" mamos meilėje - glamonėse, bučiniuose, pasigėrėjime - užaugę sugeba geriau įveikti stresą ir suvaldyti emocijas.

Jau seniai žinoma, kad mamos santykių su vaiku kokybė yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis vėlesnį vaiko sugebėjimą atsigauti po patirtų sunkumų ir turi įtakos užaugusio vaiko sveikatai. Tačiau iki šiol trūko ilgalaikių tyrimų, kurie tai patvirtintų.

Tyrimo, atliko Rhode saloje, rezultatai, išspausdinti žurnale "The Journal of Epidemiology and Community Health", patvirtino, kad mamos meilus elgesys kūdikystėje susiję su suaugusio žmogaus emocinio pažeidžiamumo sumažėjimu.

Prieš 34 metus Rhode saloje tyrėjai stebėjo mamų ir 8 mėn. kūdikių poras ir kiekvienai mamai priskyrė įvertinimą prieraišaus elgesio demonstravimo skalėje. Praėjus 30-čiai metų užaugę vaikai buvo pakviesti dalyvauti tyrime apie jų gerovę ir emocijas.

Kokia kojų padėtis nešioklėje yra gera ir kokia ne?

Kokios padėtys yra geros? Šį kartą apie kojų praskėtimo ir pakėlimo klausimą :) Kojų padėties taisyklė:

Kūdikio kojos nešioklėje turi būti praskėstos, sulenktos per kelius, keliukai turi būti kūdikio bambos aukštyje.

Įvairiose nešioklėse yra įmanoma užtikrinti tokias padėtis, tačiau yra ir nešioklių, kuriose galima išgauti ir kitokias padėtis. Čia tiesiog pateiksiu iliustruotą medžiagą apie tinkamas ir netinkamas padėtis.

Tinkama padėtis vaikjuostėje

 

Ko iš tiesų nori vaikai

Vaikai krečia išdaigas dėl vieno vienintelio dalyko: jų poreikiai nėra patenkinti. Turbūt galvojate: „Bet kokių gi nepatenkintų poreikių turi mano vaikai? Aš juos maitinu, rengiu, perku jiems žaislų, jie gyvena šiltai ir švariai...“

Na, dar yra ir šiek tiek papildomų poreikių (kurie, laimei, daug nekainuoja) ir kurie svarbesni už tuos „pagrindinius“ paminėtus. Tie paslaptingi poreikiai svarbūs ne todėl, kad vaikai būtų laimingi, bet apskritai siekiant normaliai gyventi. Turbūt geriausiai tai paaiškins viena istorija.

1945 m. Baigėsi Antras pasaulinis karas, ir iš visos Europos teliko griuvėsiai. Šalia visų problemų, kurias reikėjo išspręsti, kažkas turėjo pasirūpinti ir tūkstančiais našlaičių, kurių tėvai žuvo arba su kuriais juos visam laikui išskyrė karas.

Surinktas turinys