GeraMama.lt

Mūsų dukrelei trys mėnesiai, labai mėgsta būti nešiojama, todėl džiaugiuosi atradusi Keliaujančio slingo seseriją ir galimybę išbandyti nešiokles. Šį kartą išbandėme Bondolino, kadangi tėčiui daug paprasčiau užsidėti šią nešioklę nei "žaisti" su vaikjuoste. Važiavome į mišką sulos, dirbome ir kepėme kepsnius sode, ėjome į parduotuvę.

Čia antra įdomi A. Vingro ir V. Černiauskienės knygos "Pirmieji treji gyvenimo metai. Patarimai tėvams, auginantiems vaiką iki trejų metų". Apie vaikų ir kūdikių nešiojimą

Ką jūs galvojate apie šį tekstą? Ar jums pasidaro aiškiau kaip galima ir kaip negalima nešioti vaikelį? Nuo kada? Kokios nešioklės yra tinkamos? Ar jums padėt šis tekstas susivokti ir apsispręsti? Ar iš paveiksliukų aišku kaip vaikas turėtų būti nešiojamas?

Laukiu komentarų!

A. Vingro ir V. Černiauskienės knygoje "Pirmieji treji gyvenimo metai. Patarimai tėvams, auginantiems vaiką iki trejų metų" radau kelis įdomius skyrius. Pirmuoju dalinuosi čia. Doc. A. Vingras ir V. Černiauskienė rašo apie klubo sąnario neišsivystymą ir išnirimą. Paveikslėlyje labai aiškiai pavaizduota kaip atrodo neišsivystęs klubo sąnarys. Autoriai pateikia tokių neišsivystymų statistiką Lietuvoje ir rekomenduojamus profilaktikos būdus.

Gyd. ortopedas traumatologas R. Žitkauskas teigia, kad platus vystymas nepadeda išspręsti neišsivysčiusio sąnario problemos, kad kojas yra būtina fiksuoti gydomojoje padėtyje 24-riom valandom per parą. Vokiečių ortopedai rekomenduoja nešioti vaikus tik vertikalioje pozicijoje plačiai išskėstomis ir kiek pakeltomis kojomis nepaisant to, kad Vokietijoje kiekvieno naujagimio klubai tikrinami echoskopu prieš išvykstant į namus po gimdymo, nes gulimoje padėtyje (slinge, vaikjuostėje, ErgoBabyCarrier naujagimių įdėkle) kojos suglaudžiamos ir suspaudžiamos, kas trukdo sąnario vystymuisi. A.Vingras ir V Černiauskienė rekomenduoja tokius vaikus nešioti tik vertikaliai nešioklėse, kurios užtikrina, kad kojos bus plačiai išskėstos. Tokiam nešiojimui tinka vaikjuostės, slingai, Mei tai, Bondolino, Manduca.

Pastarosiomis dienomis išmėginau dvi naujas nešiokles. Besimatuojant tai vieną, tai kitą, vis ištraukiu Adomėlį - mano amžinąjį naujagimį. Linas taip pat užsimanė panešioti Adomėlį ir susirado Ievutės slingą lėlėms nešioti. Slingas šiek tiek per mažas tokiai lėlei kaip Adomėlis, bet Linui pavyko jį panešioti:

Linas mėgsta piešti mašinų lenktynes. Pabaisų mūšius su kardais ir bombomis. Turime knygelę "Paišius iš piešinijos", jis nepiešia joje, jis skaito piešinių pavadinimus ir įsivaizduoja, kas ten turėtų būti ir akivaizdu ką jis ten pieštų.

Bet neseniai jis sugalvojo nupiešti piešinį, kuris patiktų mamai. "Mama, žinau, kad tau patinka kai nešioja vaikus, tai tau nupiešiau." - pasakė jis. Čia ne mūsų šeima :) Čia tiesiog šeima, kur mama nešasi kūdikėlį slinge.

Kai mano mažiukas pradėjo sunkėt, pradėjau domėtis nešioklėmis. O jų pasiūla... Bet mano širdis visada arčiau natūralumo. Taip, beklaidžiodama interneto platybėse, užtikau pasakojimą apie Mei tai, slingus ir vaikjuostes. Skaičiau, svarsčiau, kol nusprendžiau, kad man reikia Mei tai, nes esu tinginė, tai su vaikjuoste galiu tingėt žaist :) o slingas man niekada nepatiko. Dabar, išbandžius Mei tai nešioklę, galiu pasakyt, kad neapsirikau pasirinkdama. Aišku, užsirišimas užima laiko, bet mano vaikui patinka būti pririštam, o ir aš galiu nemažai darbų pasidaryt. Tik tiek, kad pavargsta nugara ilgiau panešiojus. Bet toks daiktas mūsų gyvenime reikalingas!

Ačiū Jums už galimybę pabandyti!!!

Mama Jurgita

Pirmiausia noriu padėkoti mamai Rimai už puikią idėją ir realizuotą "Keliaujančio slingo” projektą bei galimybę išbandyti įvairias vaikų nešiojimo priemones. Tai labai labai puiku!

Gimus vaikeliui turėjome dovanotą nešioklę - kengūra, bet joje mano vaikui nepatiko, nenorėjo būti taip nešiojamas...taigi pasakiau sau nešioklės matyt ne mums :) bet užaugo mano vaikinukas nemažas, pasidarė sunkoka nešioti su vežimu iš/į ketvirtą aukštą be lifto. Pradėjau domėtis ir nustebau pasiskaičius, kad tokio tipo nešioklės padeda nejausti vaiko svorio. Nusprendžiau išbandyti.

Pirmą kartą pasimatavus Patapum nešioklę buvau labai maloniai nustebinta, pasisodinau į ją savo beveik 11kg sūnelį ir nejaučiu jo svorio. Ir iš vaiko neišgirdau nei vieno prieštaraujančio garso, sėdėjo mamai prie širdies visas patenkintas ir ramus. Super !!! Su nešiokle keliaujame į parduotuvę, pavedžioti šunį, jei kur reikia pavažiuoti su viešuoju transportu...mūsų vežimėliui atostogos. :)

Pagarbiai Jolanta.

   Mes, amerikiečiai, kalbėdami apie konkurenciją, pripažįstame tik dvi teisingas pozicijas: entuziastingą pritarimą ir dalinį pritarimą.

      Pirmieji tvirtina, kad kuo aršiau mūsų vaikai (ir mes patys!) pasineria į kovą, tuo geriau. Konkurencija stiprina charakterį ir skatina tobulėti. Antrieji pripažįsta, kad mūsų visuomenė per daug įsijautė siekdama visur pirmauti, kad per stipriai spaudžiame vaikus laimėti ir reikalaujame per greitos pergalės, bet vis tiek teigia, kad konkuruoti gali buti smagu ir sveika, jei išlaikome tinkamą perspektyvą.

  Tereikia nueiti į vaikų žaidimų aikštelę, apsilankyti mokykloje ar nuvykti į vaikų gimtadienio šventę ir būtinai išgirsite nuolat pasikartojantį šūksnį „Šaunuolis!“. Net kūdikėliai susilaukia pagyrimo, kai sugeba suploti delniukais („Šaunuolis, kaip tu moki ploti!“). Dažnas iš mūsų esame taip įpratę lieti tokius vertinimus savo vaikams, kad mūsų šūksniai tampa panašūs į žodinį tiką.

          Daugelis knygų ir straipsnių nepataria imtis bausmių, kokios jos bebūtų – nuo „lupimo“ iki prievartinio atskyrimo (vadinamosios „pertraukėlės“). Vienas kitas autorius net siūlo susimąstyti, ar verta vaikus papirkinėti apdovanojant žvaigždute ar skanėstu. Bet norėdami rasti kritišką nuomonę apie tai, kas eufemistiškai vadinama „teigiamu pastiprinimu“, turėsite gerokai padirbėti.