Taigi gimus mažajai dukrytei nesinorėjo jos paleisti nuo rankų, o ir pati mažoji kur kas geriau jautėsi ir jaučiasi prie žmogaus, nei palikta vežimėly ar ant lovos. Bet… laikui bėgant mergaitė auga ir mamai paskausta tiek rankos, tiek nugara, todėl ėmiausi informacijos ieškoti kaip galėtume abi gerai jaustis.
Mūsų dukrytei buvo 1.5 mėn. kai išbandėme
vaikjuostę. Galvą ji jau tada beveik nulaikydavo ir yra
labai smalsi, geriausia nešiojimo poza – ant peties, kad
galėtu viską aplinkui matyt.
Išbandžiau vaikjuostę dar tą patį vakarą kai vyras ją parvežė. Vyras ir anyta labai skeptiškai žiurėjo į tokį mano užsidegimą (todėl paprašiau jų, kad komentarus pasiliktu sau). Iš pradžių vyras vaiko man nedavė todėl pirmam kartui prisirišau žaislinį meškiuką. Tuomet jau mano komentatoriai pamatė, kad vaikas tikriausiai bus saugus ir padėjo man jį įsidėti. Išbandėme kryžminį ryšimą. Kitą dieną buvau viena ir puikiausiai įsidėjau savo dukrytę į vaikjuostę. Pradžioje ji zirzaliojo, bet kai pašokom pagal muziką, nusiramino ir neilgai trukus užsnūdo. Pramiegojo tikriausiai kokias 3 valandas! Darau išvada, kad jai buvo patogu.
Sveiki, aš mama Aida, noras nešioti savo dukrytę nešioklėj atsir
ado
kažkaip spontaniškai. Ji gerokai pasunkėjo, o supratau, kad nešioti
reikės dar ilgai, vis dažniau paskaudėdavo nugarą.
Taigi, prieš pat pirmajį gimtadienį mei tai atkeliavo pas mus.
Nekantraudama atplėšiau voką ir iš pirmo karto lengvai užsirišau
nešioklę. Buvo įdomu ir truputį baugu kaip mano mažoji pasaulio
tyrinėtoja joje jausis. Rezultatas nustebino: Ievutė prisiglaudė prie
manęs ir apsikabino. Teoriškai žinojau, kad nešiojimas stiprina ryšį su
vaiku, suteikia jam daugiau pasitikėjimo. Na, galvoju, mano ryšys su
vaiku tvarkoj, bet nešioklė tikrai jį sustiprino. Mažylė pasidarė dar
meilesnė, ramesnė, netgi ramiau miega. Stengdavausi kasdien ją panešioti
su mei tai. Nešiolėje ji jaučiasi tikrai puikiai.
Sveiki,
Leiskite prisistatyti – esu Matas. Gimiau 2008 m. kovo 14 d. Noriu Jums papasakoti, kaip aš pirmą kartą pamačiau prie nuostabaus fontano augančias rožes.
Nuo pirmųjų dienų mudu su mamyte daug keliavome. Dažniausiai važiuodavome į parką pasivaikščioti ir .... liūdna, bet man tekdavo žiūrėti į žydrą dangų ir medžių viršūnes. Nesiginčysiu, vaizdas nuostabus, bet pabandykite jūs visą laiką tik tai tematyti... Juk aplinkui tiek įdomių dalykų, kurie juda, burzgia, barška, yra spalvingi ir nepakartojamų formų.
Apie slingo kelią sužinojau iš tinklapio geramama.lt ir nutrariau išbandyti pasiūlytą galimybę. Dėkoju gerbiamai Rimai, kuri taip konstruktyviai su manimi bendravo ir netrukus slingas pasiekė mane ir mano kūdikį. Vaikučiui buvo beveik du mėnesiai ir mes pradėjome jį nešioti. Iš karto pastebėjau slingo privalumus. Pirmiausia tai, kad galėjau nešioti kūdikį, kuris dar tvirtai nelaikė galvos. Antra, kūdikio svors pasiskirstydavo tolygiai ir mano nugara nepavargdavo. Trečia, kadangi gyvename name, kur aplinka dar nesutvarkyta ir aplink daug purvo, tai po lietaus galima būdavo eiti pasivaikščioti be vežimo. Ketvirta, mano kūdikis buvo be galo neramus, vakarais maždaug nuo 18 iki 21 rėkdavo nesavu balsu dėl pilvuko skausmo. Prisiglaudus jį prie savęs slingo dėka, pavykdavo jį nuraminti ir pamigdyti. Penkta, slingas praversdavo, jei skubiai reikdavo apsilankyti prekybos centre ir įsigyti būtiniausių maisto produktų.
Pirmiausia noriu padėkoti už suteiktą galimybę pabandyti slingą. Tai padėjo apsispręsti ar mūsų šeimai reikia šito daikčiuko.
Pirma problema su kuria susidurėm – kaip surišti medžiagos galiuką tarp žiedų. Bet po kelių bandymų mums pavyko – vyriška (tetčio) logika atvedė į tiesos kelią. Užsidėjus pirmą kartą įspūdis buvo toks, kad mūsų mažiukas ten netilps – gana trumpokas lopšiukas. Taip pat nepatikimai atrodė ir galvos atrama, pernelyg aukštai... Įspūdis nebuvo klaidingas – mažiukas slinge atrodė nepatogiai: rankytės suverstos ant pilvo, kojos pakeltos į viršų, o mažiuko galvytė užlenkta ir pagurklis pasidėjęs ant krūtinės. Galbūt mes jau įpratę, kad jis mataruotu rankytėm ir kojytėm, todėl keista buvo matyti jį tokį suvystyta. Galbūt dėl šios priežasties mes slingą nešiojome gan retai.
Dažna mama, rinkdamasi nešioklę, galvoja,
kad ji turėtų atspindėti nešiojamo vaikučio lytį. Mergaitėm
renkamasi rausvas, raudonas nešiokles, betniukams – mėlynas,
rudas. Tačiau Hotslings įkūrėja Kirsten DeRocha teigia, kad
nešioklė visų pirma turėtų derėti prie mamos apsirengimo. Ir
nors daugeliu atvejų pirmomis savaitėmis ar mėnesiais po gimdymo
mama gali neturėti laiko ir jėgų galvoti apie stilingą
apsirengimą – o gal iš viso neturėti laiko persirengti pižamą
– yra visiškai tvarkoje nešioti berniuką rožiniame slinge,
jeigu jis dera prie mamos aprangos.
Nors vasaros sezonas jau į pabaigą, bet vis tiek noriu pasidalinti žiniomis apie smagias vandenines nešiokles. Jos pasiūtos iš specialios medžiagos, tamprios ir greit džiūstančios. Šias nešiokles galima naudoti:
- Maudantis jūroje
- Prausiantis duše (juk mamoms taip sunku išsmukti į dušą!)
- Baseine
Amerikiečių įkurta nevyriausybinė nepelno organizacija Babywearing International Inc. kviečia kartu švęsti tarptautinę vaikų nešiojimo savaitę.
Ar švenčiame? Lapkritis nėra pats geriausias mėnuo vaikų nešiojimui Lietuvoje...
Naujausi komentarai
prieš 2 savaitės 5 dienos
prieš 5 savaitės 3 dienos
prieš 6 savaitės 2 dienos
prieš 7 savaitės 2 dienos
prieš 7 savaitės 3 dienos
prieš 7 savaitės 4 dienos
prieš 8 savaitės 3 dienos
prieš 8 savaitės 4 dienos
prieš 8 savaitės 4 dienos
prieš 8 savaitės 5 dienos