GeraMama.lt

Ieva jau kurį laiką zyzė, kad nori nusikirpti plaukus trumpai. Prieš pora mėnesių išleidau ją su tėčiu ir broliais pas tetą Gražiną, kuri paprastai nukerpa mūsų vyrus, ir sakiau, kad tegul paprašo, kad ir jai nukirptų plaukus. Bet grįžo ji nepatenkinta ir tik šiek tiek patrumpintais plaukais. Todėl paskutinį kartą važiavau ir aš, ir įtikinau tetą, kad tikrai reikia Ievutei nukirpti kasytes ir padaryti naują šukuoseną :)

Antradienį mokyklos kieme laukėme Lino bendraklasio, kad galėtume kartu su juo važiuoti į mokyklos organizuojamą stovyklą. Turėjome apie pusvalandį ir vakai galėjo laisvai žaisti mokyklos kieme - Ieva su Justu to ypatingai norėjo, nes dažniausiai pasiimdami Liną ilgai neužtrunkame.

Mokyklos kieme yra buomas, kuriuo Ieva ėjo prilaikoma už rankos, o tą kartą ji išmoko pereiti jį viena! Džiaugsmas liejosi šūksniais, šokinėjimu ir užsidegimu dar ir dar kartą pereiti buomą pačiai. Taip pat kiemlyje yra kelios alyvos, kurios puikiai tarnauja vietoje kopėtėlių ir man dar labiau patinka, nes kopėtėlėmis bet koks bambliukas gali užlipti iki pat viršaus nė nemirktelėję, o čia kiekvienas gali užlipti tiek, kiek pajėgia ir kiek nebijo :)

Štai kelios iliustracijos darytos mobiliuoju telefonu :)

Šiandien keliavome į Alytų pasveikinti mano mamos motinos dienos proga. Grįžtant vaikai prisiminė, kad praėjusią vasarą žaidėme safari, įvairių dalykų, matomų pro langą, medžioklę. Suradome popieriaus lapelį ir šratinuką, pripiešiau įvarių dalykų (autobusų, sunkvežimių, gandrų, arklių, kelio ženklų ir t.t.) ir po kiek tokių dalykų reikia surasti. Vaikai pusė kelionės buvo labai užimti: atidžiai stebėjo viską aplinkui. Justas taip pat labai prisidėjo, kadangi sėdėdamas priekyje turėjo progų geriausiai matyti kas artėja.

O čia keletas Justo perliukų:

Šis ženklas reiškia visai ne tai, ką jūs galvojate.

Šiandien su vaikais buvom užsukę į Mokytojų namų kiemelį, kuriame vyko Vystyklų turgus. Smagu buvo pamatyti seniai nematytų vedų. Sutikti naujų. Pamatyti daug mamų su nešioklėmis. Daug mamų ir tėčių, besidominčių vystyklais ir natūralia higiena.

O vėliau užsukome į biblioteką pasiimti naujų knygelių. Šiandien radau knygelę apie Ėduoniuką ir Bakteriuką, kurie gyveno Jenso burnoje. Grįžę namo su vaikais perskaitėm. Truputį gaila tų broliukų tapo - gyveno jie sau linksmai, o buvo išmesti į jūrą plaukioti. Bet Linas tvirtino, kad taip ir gerai, nes jam vieną dantį sugraužė, tai ir skaudėjo, ir prieš savaitę ištraukti teko.

Justas vakar ryte važiuodamas į darželį į dėžutę įsidėjo jogurtinio pyrago gabaliuką. Apie tą pyrago gabaliuką sukūrė dainelę:

Aš turiu pyrago

Mažą gabaliuką.

Už mane mažesnį.

Ir aš jį suvalgau.

Na va, dar vienas vaiko savarankiško atsiskyrimo momentas. Justas vakar nusprendė miegoti viename kambaryje su broliu. Iš pradžių norėjo miegoti dviaukštės lovos antrame aukšte, bet Andrius perkalbėjo, kad kai nakščia norės į tualetą, bus nelengva nulipti. Tuomet sutiko miegoti pirmame aukšte. Paskaičiau vakarinę pasaką ir dar kiek likau sėdėti prie jo lovelės. O Justas sako, jau eik, mama, netrukdyk man miegoti :D Ir išėjau. Išjungiau šviesą, uždariau kambario duris.............. Kada sugrįš pas mus? :D

O iki šiol miegojom tris metus šalia vienas kito...

Kadangi ši tema man įdomi, o neseniai parduotuvėje pažiūrėjusi į vaikiškus buteliukus ir puodelius supratau, kad daugeliu atvejų jie gaminami iš žalingos plastmasės, apsidžiaugiau, kai mama Daiva parašė apie savo paieškas tinkamos plastmasės puodelio. Dalinuosi su jumis. Ačiū, Daiva!

Benaršydama informacijos apie žindymą aptikau labai įdomios informacijos apie maisto gaminimą kartu su vaikais. Kokio amžiaus vaikai gali padėti virtuvėje? Jau dvimečiai gali plauti daržoves ir vaisius, atnešti nedūžtančius indus, įmerkti maisto gabalėlius (pvz., obuolio skilteles į blynų tešlą ), plauti ir plėšyti salotų lapus, sutrupinti duoną (o gal net sausainius tinginiui?)

Trimečiai mokosi naudotis rankomis, todėl galima išmėginti skysčių pylimą į tešlą (tėvai turėtų atmatuoti kiekį), sumaišyti tešlą ar kitus sausus ir šlapius ingridientus, sukratyti gėrmą uždarame inde (gal net suplakti grietinėlę Tupperware plakiklyje?), užtepti sviestą ar kitą tepalą ant duonos, minkyti tešlą, plauti daržoves ir vaisius, sumesti atliekas į šiukšliadėžę.

Prieš savaitę ir vieną dieną man paskambino Ugnė ir paklausė, ar galėtų Ievutė suvaidinti vaidmenį filmuojant filmą. Tai jau antras filmavimosi pasiūlymas šią vasarą. Prieš pora savaičių filmuotis siūlė Linui, tik reikėjo keltis labai anksti, 7 val. ryto jau reikėjo būti Sereikiškių parke. Todėl Linas nusprendė, kad nesifilmuos, nes neišsimiegos, jei kelsis taip anksti.

Ieva sutiko filmuotis. Pirma darbo dalis buvo fotografuotis su katinėliu. Mažyčiu katinėliu, kurį mergaitės, dalyvaujančios Kino dirbtuvių stovykloje, atsivežė iš Gyvūnų prieglaudos. Mielas mažas katinėlis, kuris smagiai žaidė su laidu, fotografavosi ir galiausiai užmigo ant Ievutės rankų. Jeigu neturėtume savo katino, būtume pasiėmę šį namo.

Kai pasiėmiau Yamo nešioklę, Linas labai užsimanė panešioti joje Adomėlį, mano lėlę-naujagimį. Natūralu, kad ir kiti vaikai užsidegė vaikų nešiojimo idėja.

Ievutė su Linu - šeima. Tėtis Linas nešasi vaikutį Yamo nešioklėje, mama Ieva - slinge. Dar vienas vaikas sėdi vežimėlyje.

Po pietų miegelio atsibudęs Justas prisijungia prie nešiotojų, dabar Ievutė susirado savo mei tai, o Justui perdavė slingą.