GeraMama.lt

Štai ir atšventėme septintąjį Ievos gimtadienį. Tikriausiai pirmas gimtadienis, kai susirinko visos kviestos viešnios - 9 mergaitės. Broliams buvo labai sunku ir jie labai nerimavo, kol atėjo du viešnių broliai - tada jau užsidarė berniukų kambaryje ir konstravo lego. Paskutinėmis dienomis jautėsi ddiėjanti įtampa, nes Ieva pareiškė, jog brolių nepriims į savo kambarį ir neleis žaisti su jos draugėmis, nes "berniukai nieko nesupranta apie žaidimus". Taigi, galiausiai viskas išsirišo gražiai :D

Trys klasės draugės liko nakvoti iš vakaro, kitos susirinko ryte, tarp 10 ir 11 val.

Anądien su vaikais žaidėm namų tvarkymosi žaidimą. Surašėm šešis darbus, kiekvienas rideno žaidimų kauliuką ir tądarbą, kurio skaičius iškrito, turėjom padaryti per 6 minutes. Linas iš pradžių skeptiškai žiūrėjo į tą reikalą, bet o to pripažino, kad visai smagu buvo. Ieva su Justu buvo labai patenkinti. Aš irgi labai patenkinta, nes mažiau nei per pusvalandį namai buvo grąžinti į normalią būklę mamai nepraradus normalios būklės. O tvarkyti buvo ką, nes po Ievos 10-ies dienų ir Justo 4-ių dienų atostogų pas močiutę namai aidi nuo reklaminių šūklių ir atsidarė trys parduotuvės: dvi didžiųjų prekybos tinklų ir viena individualios veiklos pagrindu :D Buvo daromos reklamos, ruošiami pinigai (kiekvienai parduotuvei skirtingi), prekės. Vėliau buvo nuspręsta daryti koncertą, ruošta programa, darytos programėlės ir bilietai.

Kitą kartą reiks ne kauliuką ridenti, o traukti lapelius, bus paprasčiau.

Prieš savaitę su vaikais kalbėjomės apie tai, kad ne visada žmonės klaba garsiai, kad įmanoma kalbėti savo galvoje, taip, kad niekas negirdėtų. Visi trys garisiai pristarė, kad jiems taip pavyksta - lūpos tyli, o galvoje skamba balsas :)

Po kelių dienų Justas atėjo pas mane, kai skaičiau knygą. Savo knygą, ne vaikišką. Aišku, skaičiau tyliai. Justas apžiūrėjo mane ir pastebėjo, kad mano lūpos nejuda.

- Mama, o kaip tu skaitai, kad tavo lūpos nejuda? - klausia.

- Na, skaitau sau mintyse, - sakau.

- A, supratau, tu moki skaityti kitų mintis!

Ir dabar visiems pasakoja, kad jo mama moka skaityti mintis :D

Šiandien vaikai buvo šv. Mišiose su žibintais, ir galvo kalėdinių dovanų - po Bitutės žurnaliuką ir saldainių. Saldainiai, be abejo, šokoladiniai, o Ieva ir Linas negali valgyti šokolado. Ieva nepatenkinta tuo skundžiasi man:

- Ir kodėl kai gaunu kalėdinių dovanų, visada būna tokių saldainių, kokių aš negaliu valgyti?

- Neiko tokio, - ramina ją Linas, - kai gausi dovanų nuo tikro Kalėdų senelio, tikrai gausi tokių saldainių, kokius gali valgyti.

Šiandien einame iš darželio į Mokytojų namus, į baleto repeticiją. Aš, Ieva, Justas ir du jų grupės draugai - Rytis ir Ieva su mama. Mano Ieva eina su Ryčiu po vienu skėčiu ir girdžiu, kaip Rytis Ievos klausia:

- Ieva, tai už ko tu tekėsi? Už manęs, ar už Džiugo?

Ieva svajingai atsako:

- Už Džiugo.

Rytis atsigęžia į mamą ir sako:

- Mama, noriu tau papasakoti, koks baisus dalykas nutiko: Emilija (kita darželio draugė - mano pastaba) sakė, kad ji už manęs netekės!

Po to visą kelią iki mokytojų namų Ryčio mama bandė suprasti Ryčio ir Emilijos santykių peripetijas :D

Ieva rašo:

Ieva mėgsta groti pianinu.

Mama mėgsta megzti šaliką.

Linas mėgsta piešti lygius.

Justas irgi mėgsta piešti lygius.

O tėtis dirba.

Šiemet Justas su Ieva lieka darželyje dvi dienas per savaitę pietų miego ir pasiimu tik vakare. Dėl to, kad Ieva vakarais eina į baleto pamokėles, o prieš vesdama ją dar palydžiu Liną į jo baleto pamoką. Bet kokia pagunda palikti vaikus darželyje ne dvi, o daugiau dienų... Bet žinau, kad tai tik pagunda ir nepalieku.

Šį rytą Justas glaustosi lovoje prie manęs ir sako: "Mama, tu taip myli mane, kad negali nemylėti" :)

Vėliau su Ievute važiuojam į bažnyčią dviračiais, aš sankryžoje pažiūriu ar nevažiuoja mašinos ir pasakau Ievai, kad važiuotų. Ji pervažiuoja sankryžą ir sako "Aš net nespėjau pasižiūrėti, ar mašinos nevažiuoja, bet tu juk nenorėtum, kad manęs nelikų.". Taip, sakau, man rūpi, kad tu būtum.

Ieva jau kurį laiką zyzė, kad nori nusikirpti plaukus trumpai. Prieš pora mėnesių išleidau ją su tėčiu ir broliais pas tetą Gražiną, kuri paprastai nukerpa mūsų vyrus, ir sakiau, kad tegul paprašo, kad ir jai nukirptų plaukus. Bet grįžo ji nepatenkinta ir tik šiek tiek patrumpintais plaukais. Todėl paskutinį kartą važiavau ir aš, ir įtikinau tetą, kad tikrai reikia Ievutei nukirpti kasytes ir padaryti naują šukuoseną :)

Antradienį mokyklos kieme laukėme Lino bendraklasio, kad galėtume kartu su juo važiuoti į mokyklos organizuojamą stovyklą. Turėjome apie pusvalandį ir vakai galėjo laisvai žaisti mokyklos kieme - Ieva su Justu to ypatingai norėjo, nes dažniausiai pasiimdami Liną ilgai neužtrunkame.

Mokyklos kieme yra buomas, kuriuo Ieva ėjo prilaikoma už rankos, o tą kartą ji išmoko pereiti jį viena! Džiaugsmas liejosi šūksniais, šokinėjimu ir užsidegimu dar ir dar kartą pereiti buomą pačiai. Taip pat kiemlyje yra kelios alyvos, kurios puikiai tarnauja vietoje kopėtėlių ir man dar labiau patinka, nes kopėtėlėmis bet koks bambliukas gali užlipti iki pat viršaus nė nemirktelėję, o čia kiekvienas gali užlipti tiek, kiek pajėgia ir kiek nebijo :)

Štai kelios iliustracijos darytos mobiliuoju telefonu :)