Straipsniai

Vertingi straipsniai apie nešiojimą

Kaip nešioti: gulintį ar stačią?

 

Mūsų močiutės ir mamos neabejojo – nešioti tik gulintį! Juk stuburiukas nesubrendęs, vaikutis pats savęs nelaiko, būti vertikalioje padėtyje – nesveika. Tuo pačiu mūsų mamos ir močiutės kūdikius vystė kietai, nes saugojo jų kojas nuo iškrypimo, ir gana anksti sodino paramstytus pagalvėmis, kad nereiktų nešioti, o kūdikio smalsumas būtų patenkintas stebint pasaulį iš vertikalios, o ne horizontalios padėties.

Dabar jau nebevystome mažylių suglaustomis kojomis ir nebesodiname jų paramstytų pagalvėmis. Tikriausiai niekas neabejoja, kad dirbtinis kojų suglaudimas gali pakenkti klubo sąnario vystymuisi, o per ankstyvas sodinimas paramsčius sukelti stuburo problemas Tačiau dėl vertikalaus naujagimių ir kūdikių nešiojimo tebelaužomos ietys tarp mamų, močiučių ir gydytojų. Taigi, ar saugu nešioti vertikaliai? Ar nepakenks vaikučiui?

Normali naujagimio kūno padėtis

„Nešyklės: senosios tradicijos ir šiandienos praktikos“

 

Lapkričio 5 d. 16.00 val. Klaipėdos etnokultūros centre vyks pokalbių popietė „Nešyklės: senosios tradicijos ir šiandienos praktikos“. Renginio viešnios - folkroko grupės „Atalyja“ vokalistė, etnologė Audronė Daraškevičienė bei  Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro besilaukiančiųjų mokyklėlės lektorė Rima Kurtinaitienė.

Nešiojimo galimybės. Pasaulinė nešiojimo savaitė

Nors pamačiusios savo noru vaikučius nešiojančias mamas, kai kurios močiutės baisisi, kad vaikai bus „pripratinti“ prie rankų, pačios mamos „nešiotojos“ tvirtina, kad nešioti joms ne tik kad ne sunku – jų teigimu, nešiojant vaikutį, atsiveria gerokai daugiau galimybių džiaugtis mažylių auginimu, nei naudojant vežimėlį ar lovytę.

 

Mamų šokiai su vaikais nešioklėse vyksta!

Prieraišiosios tėvystės centre mamos šoka su nešioklėmis :) Pagaliau!

Audronė Daraškevičienė. Lietuviškoji nešyklių tradicija

Šis straipsnis publikuotas žurnale „Liaudies kultūra“ (2010 Nr. 4)skelbiamas Tarptautinės vaikų nešiojimo savaitės proga. 

Vaikas nešyklėje Kinijoje. 2007 m. Vytauto Daraškevičiaus nuotraukos.

Lietuvoje populiarėja nešyklės – įvairiausios priemonės skirtos nešioti kūdikiams: vaikjuostės, vaikmaišiai, slingai, mei tai ir kt. Mamos dalijasi patirtimi, ieško informacijos internete, mokosi pačios pasisiūti nešykles arba jas perka. Nešyklės plinta kartu su vaikų nešiojimo filosofija, kurios šalininkai teigia, kad kūdikiui yra būtinas fizinis kontaktas su jį globojančiu žmogumi, o pirmaisiais gyvenimo metais dažniau ir ilgiau nešiojami kūdikiai auga ramesni, labiau pasitikintys savimi ir savarankiškesni. Kūdikių nešiojimas medžiaginėse nešyklėse suteikia jiems reikalingą kontaktą su tėvais, o šiems palieka laisvas rankas kitiems darbams.i Kita vertus, šiuolaikinėms mamoms su nešykle lengviau įveikti didelius atstumus, įlipti ir išlipti iš visuomeninio transporto, užsukti į parduotuvę. Daugelis šiandien Lietuvoje populiarių nešyklių į Vakarų Europą atkeliavo iš kitų kraštų – tai tradicinės Azijos bei Afrikos tautų vaikų nešiojimo priemonės arba nežymiai modifikuoti jų variantai. O kaip nešiodavo vaikus Lietuvos kaime? Straipsnyje apžvelgsiu negausius etnografinius duomenis apie vaikų nešiojimo priemones XIX a.–XX a. pr. Lietuvoje. Žinių apie tai pateikia vaikų auginimą tradicinėje lietuvių kultūroje tyrinėję etnologai – Angelė Vyšniauskaitė, Marija Kuzminienė, Rasa Paukštytė. „Liaudies kultūros“ žurnale apie tai yra pasakojusi Emilija Brajinskienėii. Rengiant publikaciją, su šia puikia 79 metų pateikėja iš Šeduvos kalbėjomės dar kartą ir pavyko užrašyti naujos iki šiol neskelbtos informacijos rūpima tema. Lietuvių kūdikių nešiojimo tradicijos ypatumams aptarti pasitelksiu ir užsienio kultūros antropologų tyrinėjimus. Platesnę lyginamąją perspektyvą suteikia 1971 m. Pitsburgo universiteto antropologų Herberto Barry'o III ir Leonoros M. Paxson tyrimas bei sudaryta lentelė, kurioje sutelkta informacija apie kūdikių priežiūrą net 186 tradicinėse bendruomenėseiii. Šiai temai aktualios ir kitų kultūros antropologų – Fredo Rothbaumo, Richardo A. Shwederio ir jo kolegų, H. Barry'o III ir jo kolegų, Ruth Benedict tarpkultūrinės šeimos ir vaikų auginimo tradicijų studijos.

Mamos meilė kūdikystėje padeda įveikti sunkumus suaugus

Kūdikiai, kurie "skęsta" mamos meilėje - glamonėse, bučiniuose, pasigėrėjime - užaugę sugeba geriau įveikti stresą ir suvaldyti emocijas.

Jau seniai žinoma, kad mamos santykių su vaiku kokybė yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis vėlesnį vaiko sugebėjimą atsigauti po patirtų sunkumų ir turi įtakos užaugusio vaiko sveikatai. Tačiau iki šiol trūko ilgalaikių tyrimų, kurie tai patvirtintų.

Tyrimo, atliko Rhode saloje, rezultatai, išspausdinti žurnale "The Journal of Epidemiology and Community Health", patvirtino, kad mamos meilus elgesys kūdikystėje susiję su suaugusio žmogaus emocinio pažeidžiamumo sumažėjimu.

Prieš 34 metus Rhode saloje tyrėjai stebėjo mamų ir 8 mėn. kūdikių poras ir kiekvienai mamai priskyrė įvertinimą prieraišaus elgesio demonstravimo skalėje. Praėjus 30-čiai metų užaugę vaikai buvo pakviesti dalyvauti tyrime apie jų gerovę ir emocijas.

Nešiojimas stiprina imunitetą :)

Ačiū, Dangyrai, kuri pastebėjo knygoje tą įpatingą sakinį. Jei norite sustiprinti kūdikio imunitetą, nešiokite ant rankų! Ir kiti geri būdai imunitetui pastiprinti.

Nešiokite, nes nepripras

Į vieną nešioklių seminarą atėjo jauni tėvai su kelių mėnesių kūdikėliu. Pasimatavo daug nešioklių, išsirinko patogiausią, o išeidamas tėtis prasitarė: „Vis tiek stengsimės daug nenešioti, nes sako, kad pripranta...“

Ar kūdikiai pripranta būti nešiojami? Kodėl taip bijome juos nešioti?

Kūdikių lepinimo juos nešiojant ar greitai atsakant į jų verksmą sąvoką "sugalvojo" bihevioristas John Watson. Savo požiūrį jis pristatė 1928 m. išleistoje knygoje "Kūdikio ir vaiko psichologinė priežiūra" (A psychological Care of Infant and Child). Jo patarimai buvo labai griežti: "Niekada jų (vaikų) neapkabinkite ir nebučiuokite, niekada neleiskite jiems sėdėti jūsų glėbyje. Jeigu reikia, vieną kartą pabučiuokite juos į kaktą prieš pasakydami labanaktis".

Priglausk mane, maitink mane, mylėk mane

Marit Olanders interviu su dr. Nilsu Bergmanu

Geriausia aplinka kūdikiui augti ir stiprėti yra ant motinos kūno, teigia dr. Nilsas Bergmanas, gydytojas, besispecializuojantis „Kangaroo Mother Care“ (KMC) projekte Pietų Afrikoje. Padėtas ant motinos krūtinės, oda prie odos, kūdikis gauna šilumą, apsaugą ir maisto, o jo smegenys gali optimaliai vystytis. Jei kūdikis nepakankamai dažnai maitinamas, o po maitinimo paliekamas miegoti vienas, jam, pasak gydytojo, gali atsirasti kolika (pilvo ertmės organų diegliai). Taigi motinos oda yra natūrali, fiziškai ir emociškai vaikui sveikiausia vieta.

Kūdikių krepšiai pavojingi gyvybei

2009 metų spalio 26 dieną interneto svetainėje ConsumerReporst.org pasirodė tekstas, kuriame aprašoma dviejų kūdikių mirtis Infantino kūdikių nešioklėje-krepšyje. Pirmasis septynių savaičių berniukas mirė 2009 m vasarį. Mama pamatė, kad jis nebegyvas, kai norėjo praverti Infantino nešioklę-krepšį ir parodyti savo sūnų draugams. Antrasis berniukas mirė 2009 metų gegužės mėnesį, kai mama su 6 dienų kūdikiu apsipirkinėjo. Išėjusi iš parduotuvės mama norėjo išimti kūdikį iš nešioklės-krepšio ir aptiko, kad jis nebekvėpuoja. Taip pat yra užfiksuoti keli atvejai, kai kūdikiai iškrito iš tokių nešioklių-krepšių, nusibrozdino, pateko į ligoninę, vienam net įskilo kaukolė.

Ar nešioti kūdikiuis nešioklėse – krepšiuose saugu?

Surinktas turinys