Knygos

Triušelis, kuris norėjo užmigti: deja, ir jam nepasisekė

Triušelis, kuris norėjo užmigtiVaikų migdymas yra vienas iš sunkesnių darbų vaikų auginime, galiu tai pasakyti kaip penkių vaikų mama :D O dvynukų migdymas - didelis darbas. Todėl tikrai nuoširdžiai norėčiau turėti tokį stebuklingą metodą, kurs leistų OP, paguldyti vaikus ir jie jau miega. Tiek pietų miegelio, tiek nakties. Ir kad tas metodas nebūtų virkdymo - nevilties metodas, kuris daro žalą vaiko smegenims, bet toks vat stebuklingas, kuris ir vaikams būtų nežalingas, ir tėvus atleistų nuo pareigos būti su vaikais kol užmiega.

Todėl su dideliu smalsumu stebėjau, kaip anglakalbėse mamų bendruomenėse pasirodė nuorodos į greitai pasirodysiančią knygelę, kuri stebuklingai užmigdo bet ką. Kai ji pasirodė, su dideliu smalsumu skaičiau atsiliepimus. Pasipylė pagyros ir komentarai, dauguma tipo "mano vaikai pirmą kartą užmigo besiklausydami šios pasakos dar jai nesibaigus". Knyga žaibiškai plito po namus ir vis daugiau ir daugiau pagyrų pasirodė, tačiau tarp jų šmėstelėdavo ir vienas kitas pastebėjimas, kad knyga nesuveikia, neveikia kažkurių vaikų ir jiems nė kiek nepadeda užmigti. 

Kadangi kūdikių ir mažų vaikų miegas mūsų visuomenėje dažniausiai yra problema tėvams, tokio pobūdžio literatūra, kuri žada greitus ir neskausmingus rezultatus, yra garantuotas pelnas, ilgai netruko ir štai mes jau turime knygą apie triušelį Rodžerį lietuviškai. 

Mama – mamai. Patarimai ir padrąsinimai katalikei motinai

Prieš du metus leidykla "Katalikų pasaulio leidiniai" išleido Danielės Bean knygą "Mano puodelis arbatos". Ir apie šią knygą aš rašiau savo dienoraštyje. O praėjusią savaitę mane maloniai nustebino naujiena, kad nauja Danielės Bean knyga "Mama - mamai. Patarimai ir padrąsinimai katalikei motinai" jau išleista lietuviškai. Maža to, man pasiūlė pasikalbėti radijo laidoje apie šią knygą, taigi skubiai perskaičiau ją praėjusį savaitgalį. Knyga smagi, kaip dienoraštis, kaip apibendrinti pastebėjima ir dėsningumai, kuriuos atrandi savo gyvenime su vaikais. Nekelti aukštų standartų.

Garnio kryksmas

Vakar baigiau skaityti paskutiniąją knygą apie Otori Takeo. Jau nuo ankstesnės knygos pabaigos buvo aišku, kad Takeo mirs. Bet vis tiek skaičiau laukdama kuo gi išsiriš. Kai Takeo nepaskė tiesos apie Hisao, irgi buvo aišku, kad tai bus panaudota. Bet visgi buvo įdomiausia sužinoti KAIP sūnus nužudys Takeo. Ir gavosi tokia graudi scena, kad šniurkščiau nosimi ir pro ašaras nelabai teksto įžiūdėjau... Iš pradžių galvojau - na štai ir baigėsi. Labai graudžiai, labai liūdna buvo skaityti kaip viskas griūva, yra ir akivaizdu, kad viskas baigsis blogai. Bet štai pabaiga - tokia giedra, tokia... samuraiškai rami... Vėliau prisiminiau Šigeko. Iš tiesų jai teko nelengva dalia. Jos tėvai tai susituokė iš meilės. O ji... Turėjo susituokti tam, kad atkurtų mistinę pusiausvyrą, be kurios trys šalys negali būti taikoje.

Surinktas turinys