GeraMama.lt

Vienas iš žindymo privalumų yra tas, kad mamos užmezga geresnį prieraišų ryšį su kūdikiu. Nežinadančios mamos atremia, kad jos turi puikius ryšius su savo nežindomais kūdikiais ar nežindytais vaikais, o kaip tam prieštaraujančius pavyzdžius pateikia savo prastus santykius su motinomis, nors ir buvo žindytos.

Ar motinos piene yra kokių nors stebuklingų medžiagų, kurios ima ir užmezga mamos ir vaiko ryšį? Ir kam tas ryšys reikalingas – ar ilgalaikiams geriems motinos ir vaikų santykiams išlaikyti?

Psichologė dr. Wendy Walsh interneto svetainėje Momlogic.com teigia, kad mamos piene nėra tokių stebuklingų medžiagų, kurios užtikrintų gerą ryšį. Tačiau geras ryšys tarp vaiko ir jo tėvų yra labai svarbus vėlesniai vaiko psichinei sveikatai. Sutrikdytas ar pažeistas prieraišumas gali atsiliepti įvairias asmenybės sutrikimais, taip pat surikdyti sugebėjimą patirti intymumą ir atsiliepti intymaus gyvenimo sutrikimais. Žindymas yra neabejotinai geriausias įrankis leidžiantis sukurti sveiką vaiko prieraišumą, tačiau motinos pienas nėra tas stebuklingas vaistas saugiam ir sveikam prieraišumui atsirasti. Žindymo metu mamoms išsiskiria hormonai, skatinantys mamos meilę ir prisirišimą prie kūdikio (kaip mano kolegė Ingrida sako, kad jeigu nežinai kaip būti motina, tai žindai, žindai ir pamažu išmoksti). Tačiau atidus žindymo stebėjimas ir nedidelis kūrybiškumo kiekis gali padėti mamoms, kurios nežindo kūdikių. Sveikam prieraišumui sukurti svarbiausias yra ne pats žindymo faktas, o veiksmai, kurie lydi žindymo procesą.

Miegojimas su kūdikiu nebūtinai reiškia, kad jūs ir kūdikis miegate vienoje lovoje ir po vienu apklotu. Miegoti kartu su kūdikiu, reiškia būti artimame fiziniame ir emociniame kontakte su juo net ir naktį, o kūdikis turėtų būti ranka pasiekiamas. Tautose, kuriose miegama kartu su kūdikiais, tai praktikuojama labai įvairiai. Vaikas gali miegoti lopšelyje tarp tėvų arba pakabintas hamakėlyje virš tėvų hamako. Kūdikio miegojimo vieta nakties metu gali keistis – pradžioje jis gali miegoti lopšyje ar lovytėje, o vėliau, pirmojo maitinimo metu gali būti paimamas į tėvų lovą ir pan.. Taip pat augant kūdikiui miegojimo kartu įpročiai gali keistis.

Manau, kad visi sąmoningi tėvai trokšta, kad jų vaikas užaugtų sveikas ne tik fiziškai, bet ir psichiškai, socialiai brandus ir saugus. Sveiko fizinio kontakto suteikimas naujagimiui ir kūdikiui kloja jo pasaulėjautos pamatus. Ar pasaulis yra saugi ir draugiška vieta gyventi ar galiu pasitikėti mane supančiais žmonėmis? O gal čia nesaugu, niekas nekreipia į mane dėmesio ir norėdamas išgyventi negaliu niekuo pasitikėti?

Naujagimio įvedimas į šeimą

Padėkite susidraugauti su dar negimusiu broliu ar sese. Papasakokite vyresniam vaikui apie mažylio atėjimą dar prieš gimimą nėštumo viduryje ar paskutiniame trečdalyje. Atsižvelkite į vaiko sugebėjimą suvokti šį faktą. Kol naujagimis nematomas, tol jis vyresniam vaikui nerūpi, nes nesikėsina į jo teritoriją ir tėvus. Tačiau jau ir dvimetis gali suprasti, kad mama rūpinasi kažkuo, kas yra jos viduje. Leiskite vyresnėliui kalbėti, paglostyti, pajusti gimdoje esančio vaikelio judesius. Džiugiai leiskite laiką kalbėdamiesi ir planuodami naujagimio atėjimą. Dainuokite kartu gimdoje esančiam vaikeliui, jam gimus, galėsite kartu dainuoti, raminti.

   Mes, amerikiečiai, kalbėdami apie konkurenciją, pripažįstame tik dvi teisingas pozicijas: entuziastingą pritarimą ir dalinį pritarimą.

      Pirmieji tvirtina, kad kuo aršiau mūsų vaikai (ir mes patys!) pasineria į kovą, tuo geriau. Konkurencija stiprina charakterį ir skatina tobulėti. Antrieji pripažįsta, kad mūsų visuomenė per daug įsijautė siekdama visur pirmauti, kad per stipriai spaudžiame vaikus laimėti ir reikalaujame per greitos pergalės, bet vis tiek teigia, kad konkuruoti gali buti smagu ir sveika, jei išlaikome tinkamą perspektyvą.

  Tereikia nueiti į vaikų žaidimų aikštelę, apsilankyti mokykloje ar nuvykti į vaikų gimtadienio šventę ir būtinai išgirsite nuolat pasikartojantį šūksnį „Šaunuolis!“. Net kūdikėliai susilaukia pagyrimo, kai sugeba suploti delniukais („Šaunuolis, kaip tu moki ploti!“). Dažnas iš mūsų esame taip įpratę lieti tokius vertinimus savo vaikams, kad mūsų šūksniai tampa panašūs į žodinį tiką.

          Daugelis knygų ir straipsnių nepataria imtis bausmių, kokios jos bebūtų – nuo „lupimo“ iki prievartinio atskyrimo (vadinamosios „pertraukėlės“). Vienas kitas autorius net siūlo susimąstyti, ar verta vaikus papirkinėti apdovanojant žvaigždute ar skanėstu. Bet norėdami rasti kritišką nuomonę apie tai, kas eufemistiškai vadinama „teigiamu pastiprinimu“, turėsite gerokai padirbėti.

Antroji meilės atėmimo technikos pusė yra pozityvus paskatinimas, labai populiarus tarp mokytojų, tėvų ir kitų asmenų, daug laiko praleidžiančių su vaikais. Net tie žmonės, kurie perspėja apie nepageidaujamą bausmių poveikį, nesusimąstydami ragina vaikus girti už gerą elgesį.

Mūsų darbuose, mokyklose ir šeimose egzistuoja dvi strategijos kaip stiprieji priverčia paklusti silpnuosius. Vienas būdas yra bausti už nepaklusnumą. Kitas būdas yra apdovanoti už paklusnumą. Apdovanojimas gali būti mokestis pinigais, privilegija, auksinė žvaigždutė, saldainis ar lipdukas. Tai taip pat gali būti pagyrimas. Taigi, kad suprastume pasakymo „Gerai padarei“ reikšmę vaikui, reikia išsiaiškinti visą morkos ir lazdos filosofiją, kurios dalimi yra ir pagyrimas.

Apie 1950-60 metus atsiradusios disciplinos studijos suskirstė disciplinos būdus į dvi grupes: jėgos ir meilės. Jėgos disciplina remiasi jėgos demonstravimu – mušimu, rėkimu, gąsdinimu. Tyrimai rodo, kad tokios disciplinos rezultatai prasti. Meilės disciplinos vardu buvo pavadinta viskas, kas nepriklausė jėgos disciplinai ir tyrimai rodo, kad tokios disciplinos rezultatai geresni.

Po meilės disciplinos vardu buvo suversta visa krūva įvairiausių strategijų. Aiškinimas ir mokymas, šilumos ir supratimo siūlymas. Taip pat ir mažiau meilės išreiškiančių, o kai kurios jų mokė vaikus kontroliuoti meile: sulaikyti meilės rodymą kai vaikas elgiasi netinkamai ir apipilti meile, kai vaikas elgiasi taip, kaip mes pageidaujam.

Meilės atėmimas (lazda) ir pozityvus paskatinimas (morka) yra sąlyginės tėvystės atributai.

Ar egzistuoja tokia substancija kaip „tėviška meilė“, kuri, nepaisant to, kaip mes elgiamės su vaikais, padės jiems tapti gerais žmonėmis?

Vaikus galima mylėti įvairiai – aistringai, savininkiškai, tačiau nebūtinai taip, kaip jiems reikia.

Galime vaikus mylėti už tai, ką jie daro arba už tai, kad jie yra. Pirmoji meilė yra sąlyginė, turinti išlygų, kuri uždirbama tada, kai vaikai elgiasi taip, kaip mes norim ir atitinka mūsų keliamus reikalavimus. Antroji yra meilė be išlygų, ji nepriklauso nuo vaikų elgesio, pasiekimų ar dar kažko. Vaikai neturėtų uždirbinėti mūsų pritarimo, turėtume juos mylėti be jokios svarbios priežasties. Ir kas yra svarbiausia, ne mes turėtume manyti, kad juos mylime, o jie turėtų jaustis mylimi.

Visi neramūs kūdikiai turi panašių savybių, bet nebūtinai visos jos pasireiškia vienu metu viename kūdikyje. Daktaro William'o Sears'o teigimu, apie 25 procentus vaikų pademonstruoja šias savybes ankstyvos kūdikystės metu. Štai kaip tėvai apibūdina savo neramius vaikus.

Ypatingai jautrus