Vaikjuostė

Mama Dalia apie vaikjuostę Hoppediz

DaliaIšbandžiau vaikjuostę, ir po bandymų laiko ją supakavusi paruošiau siuntimui, o sau įsigijau naują. Per dvi bandymų savaites viena iš jų buvo karščiausia rugpjūčio savaitė, tad ne tik vaikjuostej, net ant rankų vengiau nešioti, nes labai abu kaitom. Vasarai Hoppediz man pasirode per karšta, o šiaip reikia daug bandymų, kad gerai pavyktų užsirišti. Man aktualiausia buvo padetys ant klubo, ką ir bandžiau išmokti :)

Mama Skaistė apie trikotažinę vaikjuostę

SkaistėGimus dukrytei ir paaiškėjus, kad jai būti ant rankų daug labiau patinka nei lovytėje, teko atidžiau pasidomėti nešynėmis. Pirmagimį nešiojome babybjorn nešioklėje, o išgirdus kalbas, kad tai nėra pati sveikiausia nešioklė naujagimiui, teko pasidomėti daugiau. Kaip tik tada atradau Keliaujančio slingo seseriją. Nors mintis sukosi pasisiųti Mei Tai nešioklę, vis dėlto labai išbandyti norėjosi vaikjuostę. Parašiusi laišką su prašymu atsiųsti trikotažinę Boba vaikjuostę, kurį laiką nesulaukiau atsakymo. Esu iš tų, kai ką nors sugalvojus prisireikia greitai, be to artėjo savaitgalis Jūros šventėje, kur tikrai žinojau, kad mažylę nešioti teks daug.

Mama Ernesta apie trikotažinę vaikjuostę

Ernesta

Siunčiu mūsų istoriją:

Nupirko tėvai karalaitei karietą (vežimą, suprask), ir jau įsivaizduoja, kokia ji laiminga bus, kaip miegos jame po 3 valandas ir kaip jie važiuos važiuos... Gimė ta karalaitė ir pasakė: „Patys Jūs ir važiuokit toj būdoj!“. Mažoji išimtinai retais atvejais vežime pabūdavo 30-40 minučių, o tada pradėdavo verkti, norėdavo į glėbį, ieškodavo šilumos ir artumo. Nebežinojom, ką bedaryti, nes ėjimas į lauką tapo kančia ir grįždavome su vyru pikti ir irzlūs. Galiausiai nebenorėjome eiti į laiką visai.

Pasiguodžiau draugėms ir viena geroji fėja pareklamavo „keliaujančio slingo seriją“. Buvau girdėjusi apie vaikjuostes, bet pati nebūčiau sugalvojusi jos pirkti ar išbandyti. Bet surizikavau, juk parasti nebuvo ko.

Mama Agnė apie Trikotažinę vaikjuostę

Apie keliaujančio slingo seseriją sužinojau, kai lankiau žindymo kursus prieraišiosios tėvystės centre dar besilaukdama pirmagimės. Ruošdama kraitelį kaip vieną iš reikalingų daiktų buvau numačiusi ir nešioklę – skaičiau apie teigiamą kūdikių nešiojimo aspektą, nors šalia pasigirsdavo močiučių ir vyresnių aplinkinių kalbų neva pripratinsiu prie nešiojimo. Tuo metu nepasinaudojau šiuo projektu, nes iš draugų gavome labai išgirtą ir nepigią nešioklę, kurioje mažylę pradėjau nešioti maždaug nuo mėnesio laiko. Kai pradėjau nešioti, turėjau nemažai baimių ir nuogąstavimų: ar nepakenksiu mažyliui, ar nešioklė tikrai yra patogi ir saugi, ar ne per anksti, o gal dar palaukti? Gaila, tuo metu šalia neatsirado žmogaus, kuris padrąsintų ir nuramintų.

Mama Gintarė apie trikotažinę vaikjuostę

Kaip matote iš nuotraukos (daryta pirmą nešioklės gavimo dieną) - ši vaikjuostė mums buvo tarsi išsigelbėjimas,
VIGintareLTIS mano akyse vėl turėti laisvas rankas :) Iki tol, vyrui padedant pirmąjį mėnesį, sunkiai įsivaizdavau, kaip išsiversiu dienos rutinoj viena, be kienonors pagalbos, nes mūsų mažylis visada norėjo būti ant rankų. 
Taigi vaikjuostė buvo patogi išeitis, ypač trikotažinė vaikjuostė, kurią gali užsirišti dar be vaikelio (kai pirma vaikjuostė, taip ramiau), ir tada įsidėti ir išimti vaiką pagal poreikį, maitinti nenusirišus vaikjuostės. Ypač naudinga ji pasirodė todėl, kad pamaitinus, patogu pavaikščioti su vaikeliu vertikalioje pozicijoje, kol atsirūgs (ir gal užmigs), vaiko nuraminimui, kai verkia vakarais neaiško dėl ko, na ir aišku visada, kai tėvam reikia laisvų rankų, o vaikui reikia tėvų. Taip pat išbandėme vaikjuostę lauke po paltu - rudenį tikrai gerai, nes neužima daugiau vietos nei antras rūbas, galima dar eiti prasisegus, o dalindamasi šiluma su vaikeliu, jautiesi ramiau, kad tikrai nesušals. Kas gal kiek nepatogu, tai kad neradom patogios padėties galvytei prilaikyti, nes gultis šoneliu kaip slinge mūsiškis nesutiko ir buvo tam per didelis, o dedant veidu į krūtinę suformuota atrama galvai mums pasiteisino tik miegant ir tik kartais, tad dažnai prilaikytdavom galvytę ranka - gal kiti ras tinkamesnį sprendimą.
Bet kuriuo atveju, labai rekomenduočiau turėti tokį daiktelį kūdikystės pradžiai, kol vaikelis dar mažiau sveria. AČIŪ Keliaujančio slingo seserijai už puikią progą išbandyti kitokį būdą auginti kūdikį - atsakant į jo poreikį girdėti žmogaus širdį, jausti šilumą.

Trikotažinė vaikjuostė Boba

Ypatingai švelni, ypatingai minkšta, ypatingai puri, taip būtų galima apibūdinti Boba trikotažinę vaikjuostę. Jokio spaudimo nei pečiams, nei kūdikiui. Trikotažinės vaikjuostės ypatingai patodogios nešioti mažo svorio, neišnešiotus ir pirmųjų mėnesių kūdikius. Patogios ne tik tuo, kad kūdikiai jose prilaikomi švelniai ir minkštai, tamprus trikotažas visą kūdikio kūną priglaudžia prie mamos ar tėčio krūtinės. Patogios ir mamos ar tėčiams, nes jas galima pasiruošti iš anksto susirišant ant savęs ir nešiojant, o kai reikia, kūdikį lengvai galima įsidėti ir išsiimti. Tinka tiek namuose, tiek važiuojant į miestą ar parduotuvę, kai mažylis sėdi automobilinėje kėdutėje, o vaikjuostė jau surišta ant mamos ar tėčio. Nuvykus į vietą kūdikį tereikia šik išsiimti iš kėdutės, įsidėti į nešyklę ir keliauti ieškoti nuotykių!

Mama Odeta apie ploną vasarinę vaikjuostę

Išgirdusi iš draugės apie keliaujančio silngo seseriją nutariau kreiptis ir aš, nors didelių vilčių, kad mano mažajai rėksniukei patiks neturėjau :) Prieš tai buvom bandę paprastą nešioklę, tai mažoji kategoriškai atsisakė savo rėkimu joje buti, o ir man pečius skaudžiai rėžė. Taigi gavome ploną vasarinę vaikjuostę Montreal ir labai džiaugėmės, be abejonės stebuklo nepadarė ir kantresnis mano vaikas netapo, bet bent jau būdavo galima išeit apsipirkt, nes vežime sedėt nerodė didelio noro, tad tekdavo imti vaiką ant rankų ir apsipirkinėt, kas išties nepatogu. Vaikjuostė mum buvo išeitis, vaikas prie mamos ir rankos laisvos padaryti tai kas reikia. Tikrai patogi, nerėžia pečių, neskauda stuburo, kadangi mano mergina iš tų kūdikių kurie didesnio svorio, tai man tas aktualu, kūdikis maloniai prigludęs prie mamos.Gal šiek tiek sudėtingas susirišimas, bet kai įgundi, tai galima pasidaryt labai greit, didesnis nepatogumas turbūt tas, kad jei tai darai lauke jos ilgi galai tikrai pasitampo po žemę, o tas nemalonu, juolab, kad daiktas skolintas. Užmigusią mažylę man taip pat pasirodė nesudėtinga išimti atlaisvinus mazgus nugaroje. Mano nuomone tikrai geras ir reikalingas daiktas, ačiū už ilgą galimybę ja bandyti, bei sėkmės kitoms mamytėms :)

Mama Odeta

 

Mama Aurelija apie vaikjuostę

Pirma mano gyvenime pabandyta nešioklė yra vaikjuostė. Gavus pamačiau ir truputį išsigandau: "o ką aš su šitos medžiagos gabalu darysiu?". Bet pasiieškojau internete kaip ją surišti ir man pasirodė, kad tai visai nesudėtinga :). Bet mano mergytė dar buvo tik mėnesiuko ir tokia mažutė :). Aš, be abejo, ją buvau įsidėjus, panešiojau - tikrai saugu neiškris, BET man trūko kažkokio žmogaus, kuris jau būtų naudojęs vaikjuostę žvilgtelėjimo viena akim ir pasakymo: " o taip liuks, viskas čiki: vaikutis įdėtas teisingai, viskas gerai." Nes iš pradžių iš tikrai dukrytę truputį per daug prisiveržiau... paskui nežinau ar ne per daug atlaisvinau ... Kažkaip neužtikrintai jaučiausi. Kai vaikutis dar toks mažas, truputį nedrąsu, nesinori pakenkti ar tai stuburiukui ar ..... Kai dukrytė paaugs, aš bandysiu pasisiūti vaikjuostę, nes tikrai atrodo visai nesudėtinga :) ir patogu, tiek nešioti, tiek maitinti, bet palauksiu kol truputėlį mažoji sustiprės, kad jausčiausi drąsiau.

Mama Laura apie vaikjuostę

Pirmi bandymai apsijuosti vaikjuostę buvo gan sudėtingi - pagal youtube filmukus rišom dviese su tėčiu, o dukrytė rėkė, kaip skerdžiama, niekaip nesuprasdama, į ką ji čia dabar supakuojama. Bet vos užsirišus, iškart užmigdavo. Jau po pirmo karto tėvelis iškart pasakė, kad reiktų nusipirkt, nes superinis daiktas - ir vaiką nešioji, ir darai ką nori (pvz., plauni indus :)). Po kelių kartų išmokau užsirišti pati, bet rišimo metu vaikas vis dar verkdavo, tai stengdavausi juosti tik tuomet, kai ji rami būdavo.. Šiaip labai patogu nešioti, nugaros neskauda, rankos laisvos. Pavyko net choro repeticijose taip sudalyvauti. Patiko :)

Mama Asta apie hub-a-bub vaikjuostę

Hub a bub vaikjuostė buvo pirmoji mūsų išbandyta nešioklė. Turiu prisipažinti, kad pirmą kartą paėmus vaikjuostę į rankas viskas atrodė ne taip jau ir paprasta kaip nuotraukose – net negalejau įsivaizduoti kaip aš ją tokią ilgą susirišiu! Tuo pat metu dar ir vyras buvo išvykęs į komandiruotę, tad nusprendžiau luktelti kelias dienas.

Tačiau laukti ilgai negalėjau, norėjau išsiaiškinti viską kuo greičiau! Internete susiradusi hub a bub oficialų puslapį ėmiausi darbo – pirma reikėjo peržiūrėti filmukus kaip užsirišti, kaip įdėti vaiką – ar priekiu ar nugara, kaip suprantu as pasirinkau kengūros pozą. Nieko kito neliko kaip tik imti ir pradėti rištis vienai pačiai! Tikrai nebuvo sudėtinga ir kas keisčiausia ilgai neužtruko.

Mano pirmagimei Liepai labai patiko sėdėti nugara į mane ir viską matyti, kartu kepėme šokoladinį pyragą, puošėme kalėdinę eglutę. Aišku iš pradžių man buvo keista jos nematyti, vis ieškodavau veidrodžio, kad pažiūrėt kaip laikosi mano vaikas.

Surinktas turinys